"Alka" - tai didelė šeima

Sukaktis

25-erių metų sukaktį švenčiantis Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansamblis "Alka" klaipėdiečiams ir miesto svečiams, spalio 15 d. 17 val. atvyksiantiems į Klaipėdos koncertų salę žada audringą vakarą. Drauge su Stepu Januška ir "Doudi jazz band" ansambliečiai nusiteikę suplakti svaiginantį autentiško Klaipėdos krašto ir žemaičių folkloro bei džiazo muzikos kokteilį "Oi kilo kilo".

Vakaro programoje - dainos, šokiai, šėliojimai, pikantiški pasakojimai, pavyzdžiui, apie tai, kaip išlaikyti prie savęs vyrą ar moteriškę ir kitokios smagios įdomybės. Nuobodu tikrai nebus, nes "Alkoje" nėra nuobodžių žmonių. Tuo įsitikinome, pakalbinę kai kuriuos "alkiečius" per repeticiją.

"Alkos" vadovė Vida Morkūnienė

Nenoriu daug šnekėti, nes dirbu viešbučio direktore, paskui teks aiškintis, ką aš čia veikiu.

"Alka" jau aštuonioliką metų yra mano gyvenimo būdas, O Klaipėdos krašto folkloras - mano gyvenimo "kaifas". Bet "Alka" - tai ne aš, tai šie 45 žmonės, vyrai ir moterys, muzikai, pedagogai, medikai, dizaineriai, jūrų karininkai, civilinės saugos specialistai... Klaipėdiečiai, kuriems malonu būti drauge, kuriems įdomu vis daugiau ir giliau pažinti savo krašto šaknis.

Juozas

Prieš 17 metų aš į ansamblį atėjau sūnaus dėka. Jis grojo smuiku ir vadovė jį prikalbino muzikuoti ansamblyje. Paskui pabandė prisivilioti ir mane, bet aš tada laisvalaikiu dirbdavau taksistu (Gorbačiovo laikais tokiu būdu buvo galima uždarbiauti su savo mašina), tai vis laiko repeticijoms neturėdavau. Kai verslas pradėjo žlugti, įsitraukiau į ansamblio veiklą.

Darau čia viską, ką reikia - dainuoju, su skudučiais pagroju, kartais ir pašoku. Visa tai tapo mano hobiu, o pagrindinis darbas - jūrinėse organizacijose kaip buvo taip ir išliko.

Kas dar traukia? - Moteriškos pas mus labai gražios. Na taip, turiu žmoną, bet jei žmogus laikosi dietos, tai ką negali meniu pažiūrėti? (juokiasi). Jaunimui nelabai rūpi senoji mūsų kultūra, folkloras, o kažkas jį išsaugoti ir propaguoti turi. Kodėl to negaliu daryti aš?

Stepas Januška

Jau ne pirmą kartą bendradarbiaujame su "Alka". Man visada malonu prisijungti prie šio kolektyvo. Man patinka tai, ką jie daro, kad jie ištikimi folklorui ir nepamiršta dvasinių vertybių, kurios turėtų būti brangios kiekvienam iš mūsų.

Jūratė

Mane į "Alką" prieš aštuonerius matus pakvietė kolegė. Aš dirbu mokykloje darbų ir chemijos mokytoja, tačiau nuo studijų laikų mėgau šokti ir dainuoti, tad įsitraukti į ansamblį manęs įkalbinėti nereikėjo.

Edita

Aš studijuoju folklorą Klaipėdos universitete, o į prieš ketverius ar penkerius metus į "Alką" mane pakvietė kapelos vadovas. Atradau čia fantastiškus žmones, su kuriais norisi būti. Mes kartu ne tik muzikuojame, bet ir keliaujame, leidžiame laisvalaikį.

Genutė

Esu ansamblyje naujokė, visai neseniai atėjau. Anksčiau grojau ansamblyje "Žilvinas", tačiau visada labai norėjau išmokti groti liaudiškai, ne iš natų, o iš klausos.

Esu muzikos pedagogė, J. Kačinsko muzikos mokykloje dėstau smuiko specialybę. Tikiuosi ir savo ugdytiniams perteikti čia gautas žinias, bet kol kas pati jaučiuosi kaip pirmokė.

Antanas Butkus

Prieš dvidešimtį metų, kai pradėjau pagal graviūras atkurti Mažosios Lietuvos instrumentarijų, ansamblis "Alka" man tapo savotiška laboratorija. Joje išbandydavome visus mano padirbtus instrumentus, padirbau ansambliui būgnus, kankles.

Man šitas kolektyvas - atgaja dvasiai. Gali būti labai pavargęs, atėjęs čia viską užmiršti. Žmonės čia visi - tokie geri. Ateiti pas juos didžiausia šventė.

Man džiugu, kad pats folkloro žanras dabar labai paaugęs, pateikiamas šiuolaikiškai. Autentiškai pateiktos senosios dainelės galbūt sukelia nostalgiją vyresnio amžiaus žmonėms, kurie dar vaikystėje girdėjo jas skambant laukuose, o jaunimą jos verčia žiovauti.

Nors, aš pats ne jaunuolis, tačiau nesu konservatorius. Man patinka naujovės. Sveikinu ir šios programos eksperimentą jungti folklorą su džiazu.

Lukas

Mano mama dalyvauja ansamblyje ir aš čia dažnai laiką leidžiu. Šiandien esu vienas, bet per kitas repeticijas ateina daugiau vaikų, tada linksmiau būna. Mes ant scenos nelipame, tik klausomės, kaip tėvai dainuoja. Tiesą sakant, nelabai man patinka folkloras, bet folkdžiazas - jėga.

Raimonda

Septynerius ar aštuonerius metus dalyvauju "Alkoje". Pati esu muzikantė, tačiau nuo tiesioginio darbo pavargstu. O čia - atsipalaiduoju, pailsiu. Kolektyvas veikia geriau ne bet kokie antidepresantai, vitaminų nereikia žiemą. Repeticijų niekas nepraleidžia, nebent suserga. Negalėjimas ateiti į "Alką" mums - bausmė didžiausia.

Rimalda

Esu pedagogė, pradinių klasių mokytoja, o ansamblyje dalyvauju trejus metus. Anksčiau dainavau Mildos Kairienės, Irenos Nakienės suburtuose ansambliuose. "Alka" skiriasi nuo jų tuo, jog čia pusę kolektyvo sudaro šeimos.

Aš taip pat esu čia kartu su vyru Arūnu. "Alka" labai praturtina ir mūsų šeimos bendravimą. Naujai išmoktą dainą mes drauge dainuojame namie, išmokome savo gimines.

Loreta, Rima

"Alka" - tai ne tik muzika, šokiai ir dainos. Ansamblis turi daug įvairių tradicijų, susiorganizuojame sau visokiausių švenčių. Pavyzdžiui, išsinuomojame laivą, su visomis šeimomis, su palapinėmis važiuojame iškylauti į Platelius, rengiame sporto varžybas. Drauge švenčiame Naujuosius metus, kviečiame Senelį Šaltį, važiuojame į mišką žvėrelių šerti.

Asta

Prieš tryliką metų mane pakvietė "Alkos" vadovė, nes mokėjau šokti senovinius šokius. Atėjau ir pasilikau. Muzikos man gal užtektų kitur, nes esu muzikantė, tačiau čia mane džiugina buvimas kartu su kolektyvu, šiltas bendravimas. Groju akordeonu, visais liaudies instrumentais, o daugiausiai - basedle.

Tai kontrabosą primenantis senovinis tristygis instrumentas. Jam - daugiau kaip 100 metų. Kapelos vadovas Jonas Petrauskas atrado ją kažkokiame kaime. Vaikai basedlę naudojo kaip roges.

Jurga PETRONYTĖ