Aidas Jurkštas tęsia švyturių istoriją

"Na, kiekgi jų galėtų būti, gal koks tūkstantis", - tada svarstė būsimas farologas. Ir tik pradėjęs gilintis suprato, kad pasaulyje švyturių yra tiek daug, kad, norint surinkti ir aprašyti bent mažą šių unikalių statinių dalį, paiešką reikia siaurinti. Tad ilgai nemąstęs pasirinko tai, kas yra arčiausia - Baltijos švyturius.

Baltijos jūra jungia devynias valstybes. Nuo XIII a. čia jūreiviams keliauti padeda švyturiai. Laikas ir modernios technologijos naikina šį unikalų jūrinį paveldą. Du pasauliniai karai tiesiog "nušienavo" didelę dalį Baltijos švyturių. Praeis du trys šimtai metų, nebeliks ir dabartinių, išlikusiųjų. Todėl A. Jurkštui kilo mintis sukurti unikalų projektą pasaulio farologijos istorijoje - Baltijos švyturių enciklopediją.

"Norėjau surinkti ir savo piešiniuose parodyti visus kada nors buvusius ir šiuo metu esamus Baltijos jūros švyturius, - sako Aidas. - Esu laimingas, galėdamas prisidėti prie Baltijos jūros farologijos, marinistikos istorijos išsaugojimo."

Pusė Baltijos švyturių jau "įveikta" - apie 1400 piešinių. Įamžinti visi Kaliningrado srities, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos (Suomių įlanka) ir Suomijos švyturiai. Beje, pastaruosius iki 2013 rugsėjo 1 d. galima pamatyti parodoje "Suomijos švyturiai XVI-XXI a." Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriaus galerijoje.

Šioje parodoje - 400 dabartinėje Suomijos teritorijoje buvusių ir esamų švyturių. Suomija tapo valstybe tik 1917 m., iki 1808 m. priklausė Švedijai, po to - Rusijai. Tad ekspozicijoje - suomių, švedų ir rusų statyti švyturiai bei ankstyvieji, primityvūs navigaciniai ženklai, gerai iliustruojantys unikalią Baltijos švyturių istoriją.

Seniausias Suomijoje žinomas švyturys - Falsterbo pakeliamas krepšys su malkomis - 1202 m. stovėjo Švedijos teritorijoje. Tokių švyturių šioje teritorijoje buvo daug. Parodoje nupieštas "Molpehallorna fire basket", pastatytas 1668 m. Iki tol navigacijos objektus atstotojo aukščiausiose pakrančių vietose kūrenami laužai. Įdomu tai, kad tokią paskirtį turintis laužas kaip orientyras 1539 m. buvo pažymėtas seniausiame Skandinavijos žemėlapyje "Carta Marinoje".

Patys suomiai seniausiu tituluoja Uto švyturį, pastatytą 1753 metais. Aukščiausias (52 metrai) ir gražiausias Suomijos švyturys - "Bengtskar" (1906 metai). "Market" švyturys (1885 m.) garsus tuo, kad rusai per klaidą jį pastatė Švedijos salelėje, ir jis dabar draugiškai priklauso ir Suomijai, ir Švedijai.

Iš 400 preciziškai tiksliai nupieštų Suomijos švyturių išlikusių yra kiek daugiau nei šimtas, o veikiančių - tik penkiasdešimt penki. Visus kitus Aidas kruopščiai atkūrė, pasitelkęs įvairius informacijos šaltinius. Piešiniai maksimaliai tikslūs, išlaikytas mastelis ir koloritas, nes tai ne tik piešimas, bet ir reikšmingas mokslinis darbas, nes nuo pat pradžių buvo aišku, kad atviruko formato piešiniai suguls į enciklopediją.

Dažnas parodos lankytojas, matydamas tokius kruopščius Aido piešinius, nepatiki, kad tai ne senų laikraščių ar žurnalų iškarpos. Nieko nuostabaus, kartais vieno švyturio atkūrimui rapitografu tenka paaukoti tris ar keturias dienas.

Švyturiai yra užvaldę ne tik Aidą, bet ir visą jo šeimą. Net svetingus Ingos ir Aido Jurkštų namus Palangoje nesunkiai rastum: iš tolo moja nuosavas švyturys.

Jurkštų šeima puoselėja gražią jūrinę tradiciją - trečią rugpjūčio savaitgalį švenčia Pasaulinę švyturių dieną. Palangiškiai iki šiol mena įspūdingą švyturių entuziastų surengtą šventę. Abu pasvajoja, kad būtų puiku saugoti ir puoselėti šią tradiciją, tačiau be paramos ir palaikymo ne visi planai įgyvendinami. Graži Aido ateities vizija -Švyturių muziejus. Jurkštų namuose sukaupta didžiulė švyturių modelių kolekcija. Nemažą jos dalį galima pamatyti "Jūros užeigoje", bet tai tikrai ne viskas. Būtų nuostabu parodyti visą sukauptą turtą kuriame nors veikiančiame Lietuvos pajūrio ar pamario švyturyje. Labiausiai tam tiktų jaukus Ventės gražuolis.