Klaipėdiečiai kūrė archeologinių radinių istoriją

Pasak renginio iniciatorės Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto archeologės Raimondos Nabažaitės, akcijos "Sukurk archeologiniui radiniui istoriją pats" tikslas buvo paskatinti mažuosius, o kartu ir suaugusiuosius pažinti Klaipėdos praeitį, archeologų darbą, pasamprotauti apie dirbinių paskirtį ir kaip jie pakliuvo į žemės sluoksnius.

INTERPRETACIJA. Mažosios Audrės piešinyje archeologų rastas XVII a. bato padas tapo užrakinamos spynos skylute. Ritos GORODECKIENĖS nuotr.

Įkvėpimo šaltiniu buvo pasirinkti archeologinių tyrimų radiniai iš buvusių senųjų bažnyčių teritorijos, Turgaus g. 37. Apie šiuos radinius archeologai parengė kilnojamąją parodą, kurią Šv. Jono bažnyčios vietoje (Turgaus g. 24) bus galima apžiūrėti iki rugsėjo pabaigos. O kūrybinių dirbtuvių dalyviams buvo išdalinti lapai su atspausdintomis radinių nuotraukomis. Joms klaipėdiečiai bei miesto svečiai ir kūrė savo interpretacijas.

Dauguma suaugusiųjų kompozicijas kūrė pagal tikrąją radinių paskirtį, o mažieji interpretavo daug laisviau ir kūrė savitas netikėtas istorijas. Į kūrybos procesą įsitraukęs Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio atstovas Laisvūnas Kavaliauskas sukūrė kompoziciją kaulinėms XVII a. pradžios šukoms.

ISTORIJA. Jokūbas, apžiūrėjęs importinio bokalo, iš kurio klaipėdiečiai XVIII a. pradžioje gėrė alų ar net vyną, šukę, sukūrė jo baigties istoriją. Ritos GORODECKIENĖS nuotr.

Pasak R. Nabažaitės, tyrimų metu tokių šukų buvo rasta nemažai. "Dauguma šukų buvo pagamintos iš kaulinių plokštelių, su plonais ir tankiais dantukais. Viena šukų pusė buvo naudojama šukuosenos formavimui, kita - galvos utėlių iššukavimui. Šių parazitų įsiveisimo plaukuose problema buvo aktuali daugeliui miestiečių, kurie lengvai užsikrėsdavo utėlėmis lankydamiesi žmonių susibūrimo vietose. Dėl to tiek vyrai, tiek moterys vengdavo išeiti į miestą vienplaukiai ir plaukus pridengdavo galvos apdangalu. Miestietės mėgo nešioti skareles, kurias susisegdavo mažais bronziniais smeigtukais su apvalia galvute", - pasakojo archeologė.

Mažosios Audrės piešinį įkvėpė odinis archeologų rastas bato padas iš XVII a. Kūrėjos fantazijose jis tapo užrakinamos spynos skylute. O štai Jokūbas, apžiūrėjęs importinio bokalo, iš kurio klaipėdiečiai XVIII a. pradžioje gėrė alų ar net vyną, šukę, sukūrė jo baigties istoriją. Vaikas įsivaizdavo, jog bokalas sudužo nuo akmenų lietaus, sunaikinusio senojo klaipėdiečio buitį, jį patį.

ŠUKOMS. Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio atstovas Laisvūnas Kavaliauskas sukūrė kompoziciją kaulinėms XVII a. pradžios šukoms. Ritos GORODECKIENĖS nuotr.