Apie Juodkrantę-Švarcortą ir Kopų gyventojų kilmę (3)

Tęsinys. Pradžia spalio 1, 8 d.

Kas buvo senieji Kuršių nerijos gyventojai? Kuršiai, kuršininkai, prūsai, latviai, lietuviai ar vokiečiai?

Pasak etnolingvistės prof. dr. Dalios Kiseliūnaitės*, prieš atsakydami į šį klausimą, pirmiausiai turime apsibrėžti, apie ką klausiame: kalbą ar tarmę, savimonę ar pilietybę, kultūrinius požymius ar kilmę. "Etninė kilmė, etninės savimonės raida ir kalbų vartojimas yra vienas kitą veikiantys, tačiau negalintys vienas kito identifikuoti veiksniai", - teigia profesorė.

Vienas pirmųjų mokslininkų, tyrinėjusių Kuršių nerijos gyventojų kilmę, kuršininkų folklorą bei kalbą, buvo archeologas, etnografas, kalbininkas, Karaliaučiaus universiteto profesorius Adalbertas Becenbergeris (Adalbert Bezzenberger). Tai bene garsiausia asmenybė, gyvenusi Juodkrantėje. Parašė knygas "Apie Prūsijos latvių kalbą", "Kuršių nerija ir jos gyventojai", organizavo nerijos archeologinius tyrinėjimus ir kt.

Lietuvos geologas, geografas prof. habil. dr. Vytautas Gudelis knygoje "Lietuvos įjūris ir pajūris" ikikarinę Kuršių nerijos gyventojų sudėtį palygino su spalvingu paveikslu, kuriame - "kuršininkų, lietuvių ir vokiečių žvejai, vokiečių ir žydų viešbučių savininkai, turtingi turistai, žinomi menininkai bei literatai..."

Daugiau skaitykite dienraščio "Vakarų ekspresas" savaitgalio priede "Šeštadienis"