Už filmą „Frankenvynis“ atleidusi T. Burtoną, studija „Disney“ pasiūlė režisieriui grįžti prie šios istorijos

Studija „Walt Disney“ suprato turinti perspektyvų jaunuolį ir suteikė Timui Burtonui šansą režisuoti animacinį filmą. Netrukus pasaulį išvydo 29 minučių trukmės „Frankenvynis“ – trumpo metro animacinis filmas, iš koto išvertęs net ir visko mačiusius „Disney“ darbuotojus.

Prieš pradedant kurti „Frankenvynį“ studijos vadovai tikėjosi, jog T. Burtono kūrinys bus rodomas prieš animacinį filmą „Pinokis“, tačiau po išankstinių peržiūrų, privertusių vaikus raudoti balsu ir bėgti iš kino salės, tokio sumanymo buvo atsisakyta. Studijos vadovų teigimu, T. Burtono animacinis filmas panašėjo į ištrauką iš siaubo filmo ir nei iš tolo nepriminė studijos „Disney“ vizitinės kortelės – mielo elniuko Bembio ir jo draugų.

Skandalingojo „Frankenvynio“ istorija pasakojo apie berniuką Viktorą, kurio geriausias draugas – šuo Sparkis – žūva avarijoje. Negalėdamas susitaikyti su šunelio netektimi Viktoras pasitelkia gamtos stichijas, žiupsnį demoniškų galių, mokslines žinias ir prikelia augintinį iš mirusiųjų.

Iš pradžių T. Burtonui suteikusi kūrybinę laisvę ir skatinusi kurti, „Walt Disney“ studija jaunuolio filmą pavadino pinigų švaistymu ir suabejojo ar filmą galima rodyti vaikams bei poveikiu jų psichinei būklei. Todėl nieko nelaukdama, studija atleido neįprastais darbo metodais garsėjusį keistuolį vaikiną.

Gėdingu laikytas „Frankenvynis“ buvo ketintas sunaikinti, tačiau galiausiai nugulė studijos archyve. Pirmąkart dienos šviesą filmas išvydo po dešimtmečio, tapęs Henry Selicko filmo „Košmaras prieš Kalėdas“ (orig. „The Nightmare Before Christmas“, 1993) priedu. Nepaisant ne itin maloniai susiklosčiusios karjeros pradžios, „Walt Disney“ studijoje praleistą laiką režisierius prisimena su šiluma ir vadina jį „neįtikėtinai produktyviu ir maloniu periodu“. Ekscentriškasis kūrėjas džiaugiasi turėjęs galimybę sukurti trumpo metro filmą dar anuomet, kai tokio pobūdžio juostos neatnešdavo pelno.

Ironiška, tačiau po T. Burtono ir kompanijos „Disney“ istorijos praėjus ketvirčiui amžiaus, naujoji studijos vadovybė savo iniciatyva režisieriui pasiūlė sukurti ilgo metro istoriją „Frankenvynio“ motyvais. Režisierius, nelaikydamas akmens užantyje ir dar 1984-aisiais svajojęs apie pilno metro „Frankenvynį“, sutiko ir ėmėsi darbo. Žinoma, iškėlęs savo sąlygas. Pirmiausia, T. Burtonas atsisakė kurti vaidybinį filmą ir sukūrė juodai baltą, trimatį animacinį filmą. Ir ne bet kokį, o lėlinį, sukurtą naudojant stop motion technologiją.

„Walt Disney“ teliko besąlygiškai sutikti su visomis režisieriaus iškeltomis sąlygomis ir finansuoti projektą. Šitaip atsirado pilno metro animacinis filmas, kurio pagrindu tapo 1984-ųjų „Frankenvynis“ ir 1931-ųjų Frankenšteino istorija. Kino klasikos ir siaubo filmų gerbėjas, režisierius T. Burtonas nusprendė juostos tekstuose įpinti citatas iš mėgstamų filmų, ir šotaip čia atsirado frazės iš tokių garsių juostų kaip „Drakula“, „Godzila“, „Mumija“ ir „Juodosios lagūnos pabaisa“.

Įvertinus 2012-ųjų juostos visumą, galima drąsiai sakyti, jog naujasis „Frankenvynis“ taps ne tik galvosūkiu sinefilams, tačiau ir žaviu animaciniu filmu, pritrauksiančiu T. Burtono talento gerbėjus. Ironiškas, kiek sentimentalus, pasakojantis apie meilę gyvūnams ir, žinoma, labai burtoniškas filmas – toks naujasis režisieriaus darbas, į Lietuvos kino ekranus įsisuksiantis jau nuo lapkričio 23 dienos.