Uostamiestyje - nekomercinio kino pavasaris

2018-03-23 10:01

Jau įsibėgėjo laukiamiausias Lietuvos kino mėgėjų ir gurmanų renginys "Kino pavasaris". Vilniaus tarptautinis kino festivalis uostamiestyje rengiamas jau ketvirtą kartą ir šiemet klaipėdiečiai gali pamatyti net 25 ryškius, skirtingų žanrų ir siužetų filmus.

"Kino pavasario" Klaipėdoje koordinatorė Ūkana Kapačauskaitė teigė, jog kiekvienais metais vyksta didelė diskusija dėl repertuaro klaipėdiečiams sudarymo.

Dėmesys auga

Miestiečių norai, pasak koordinatorės, labai greitai keičiasi. Vienais metais jie nori daugiau komedijų, kitais - daugiau dramų, eksperimentinio kino. "Žmonių poreikiai keičiasi taip greitai, kad sunku suprasti, kokių filmų klaipėdiečiams tais metais atvežti. Šiemet programa yra labai įvairi. Repertuare galima rasti dramų, dokumentikos, kino klasikos... Tikiu, kad kiekvienas gali atrasti savo festivalio favoritą", - neabejojo Ū. Kapačauskaitė.

Lyginant festivalio lankomumo Klaipėdoje rodiklius, kasmet žiūrovų skaičius auga. "Dėl didėjančio žmonių srauto didėja ir festivalio programa", - teigė ji.

Festivalio koordinatorė pastebėjo, kad apskritai dėmesys nekomerciniam kinui Klaipėdoje auga. Prieš keletą metų, kai "Kultūros fabriko" kino salėje buvo pradėtas rodyti nekomercinis kinas, prancūziškais ar skandinaviškais filmais žiūrovus sudominti buvo sudėtinga. Tačiau po kurio laiko žmonės pradėjo pažinti, suprasti, pamėgti kitokį kiną. Džiugu, kad Klaipėdoje vyksta ne tik "Kino pavasaris", bet ir festivaliai "Scanorama", "Nepatogus kinas", kurie pritraukia pilnutėles sales.

Rekomendacijos

Ką dar pamatyti klaipėdiečiams per likusią festivalio savaitę? Viena iš pašnekovės rekomendacijų - "Šventa vieta" ("The Place"). Tai - italų režisieriaus Paolo Genovese filmas, kurio juosta "Tobuli melagiai" praėjusiais metais nepaliko abejingų. Nors abu filmai panašūs, tačiau šįsyk tai - ne komedija. Istorija sukasi apie vieną paslaptingą vyriškį, visuomet sėdintį toje pat kavinėje, toje pat vietoje, ir galintį išpildyti svarbiausią kiekvieno žmogaus troškimą už įgyvendintą neįprastą užduotį. "Tai - nuostabus filmas, kuris surenka pilnas žiūrovų sales tiek Vilniuje, tiek Klaipėdoje", - teigė ji.

Ū. Kapačauskaitė išskyrė dokumentinį filmą "Silvana" apie lietuvių-sirų kilmės švedų reperę ir feministę Silvaną Imam. Filmas ne kartą nukelia į Lietuvą, į gimtąją Plungę, žiūrovai ne kartą gali pamatyti plevėsuojančią trispalvę ir išgirsti žemaitiškai kalbančią merginą. "Mane šis filmas dar labiau įkvėpė siekti savo tikslų", - komentavo "Kino pavasario" atstovė.

UNIKALU. Animacinis filmas "Jūsų Vincentas" ("Loving Vincent") yra pirmas pasaulyje nutapytas filmas, sukurtas pagal 130 Vincento van Gogo paveikslų. 65 tūkst. kadrų rankomis piešė 125 profesionalūs dailininkai iš 20 valstybių. "Kino pavasario" nuotr.

Taip pat vertėtų pažiūrėti filmą "Ilgesys" ("Longing") ir "Ką žmonės pasakys" ("What Will People Say"). Pastarasis pasakoja apie tėvo ir dukters santykių dramą bei kultūrų skirtumus.

Be abejo, dėmesio vertas ir animacinis filmas "Jūsų Vincentas" ("Loving Vincent"). Tai - pirmas pasaulyje nutapytas filmas, sukurtas pagal 130 Vincento van Gogo paveikslų. 65 tūkst. kadrų rankomis piešė 125 profesionalūs dailininkai iš 20 valstybių.

Festivalio atidarymo metu organizatorius Algirdas Ramaška klaipėdiečius dar paragino nepraleisti "Lenktynininkės ir gangsterio" ("Racer and the Jailbird"), islandų kūrėjų juostos "Po medžiu" ("Under the Tree"), kuris stebins savo subtiliu humoru ir neįprastu siužetu, dokumentinio filmo "Dabar tai jau padėk man, Dievuli" ("So Help Me God") bei "Sūnaus globos" ("Custody").

Ne paslaptis, jog "Kino pavasaris" kiekvienais metais atliepia šiandienos aktualijas. Šiemet dėmesio centre - kultūriniai skirtumai bei sudėtingi santykiai tarp šeimos narių.

Kodėl svarbu rinktis nekomercinį kiną? "Toks kinas ugdo žmones, formuoja gerą skonį bei požiūrį į kinematografiją. Manau, toks kinas padeda nepasiklysti tam tikrose situacijose", - teigė ji.

Ū. Kapačauskaitė džiaugiasi, kad kino industrija uostamiestyje po truputį atgimsta. "Šį pavasarį Klaipėdoje nusifilmavau vokiečių filme ir turėjau galimybės pabendrauti su kino kūrėjais. Pasak jų, Kaunas ir Vilnius jau "išfilmuoti", na, o Klaipėdoje - dar daug neatrastų vietų. Tikiu, jog gamybine prasme į Klaipėdą ateis vis daugiau lietuvių ir užsienio filmų. Gal kada nors turėsime ir nedidelę kino studiją?" - šypsojosi pašnekovė.

Festivalį aplankyti bus galima iki kovo 29 dienos, tačiau vėliau, planuojama, dar bus papildomų seansų.

"Viskas bus gerai"

Giedrė VAIČEKAUSKIENĖ, Socialinių mokslų kolegijos Komunikacijos ir kūrybos katedros vedėja, Klaipėdos universiteto eterio žurnalistikos dėstytoja

Labai džiaugiuosi, kad "Kino pavasaris" atėjo į Klaipėdą ir į kitus mažesnius miestus. Po sudėtingų, šaltų, niūrių žiemos mėnesių "Kino pavasaris" tarsi atneša viltį, pajuntu, kad viskas bus gerai.

Šiemet man labai patinka festivalio šūkis "Įkvėpimai". Manau, jis atitinka savo misiją. Kas yra kinas? Tai - emocija, istorija, kurią išgyvename kartu su filmo herojais, tai - įkvėpimas.

Mačiau dar tik keletą festivalio filmų, tačiau jie privertė susimąstyti ir suteikė gerumo dozę. Tarkime, "Silvana" man įkvėpė drąsos gyventi taip, kaip noriu, kurti ir galbūt laužyti nusistovėjusias normas. Filmas savo menine verte gal ir nepritrenkė, tačiau pati asmenybė - Silvana - sužavėjo begaliniu savo nuoširdumu ir drąsa.

"Daugėja nekomercinio kino"

Andželika BAROTI, Baroti galerijos įkūrėja ir savininkė

Esu didelė nekomercinio kino mėgėja. Kol kas mačiau dar nedaug šiųmetinio "Kino pavasario" filmų, bet apskritai esu nuolatinė festivalio lankytoja, taip pat esu kino klubo "8 1/2" narė.

Džiaugiuosi, kad Klaipėdoje daugėja nekomercinio kino. Žvelgiant į pilnėjančias kino sales, akivaizdu, kad žiūrovas pamėgo kitokį kiną. Jei dėmesio bus daugiau, galbūt didės ir repertuaras.

Esu susiplanavusi pažiūrėti dar bent septynis filmus. Ypač nekantrauju pamatyti dokumentinį filmą "Sengirė".

Apskritai žiūrėti autorinį kiną reiktų kiekvienam žmogui, kadangi jis daro didelį meninį poveikį, praplečia pasaulėžiūrą, keičia mąstymą. Jo reikia tam, kad tobulėtų visuomenė, kad mes mąstytume apie rimtesnius, gilesnius dalykus. Toks kinas yra paveikus, leidžia pažvelgti į pasaulį režisieriaus akimis.