Sausio 13-osios įvykiai bus atkurti filme

Trečiasis darbas Lietuvoje

Tai bus ne tik trečiasis režisieriaus meninis filmas, bet ir trečiasis filmas apie Lietuvos istoriją, arba, kaip sako pats kūrėjas, apie Lietuvos okupaciją. „Pirmajame pasakojau ne tik apie M.K.Čiurlionį, bet ir apie rusų okupaciją, antrajame filme „Gitel“, kurį žiūrovai dar šiemet išvys kino teatruose, rodoma nacių okupuota Lietuva, o šis bus apie Sovietų Sąjungos bandymą okupuoti jūsų šalį“, - pasakojo R.Mulanas.

Paklaustas, kodėl ryžosi nagrinėti tokią skaudžią temą, režisierius sakė, kad pasaulis turi sužinoti, kokią kainą Lietuva sumokėjo už nepriklausomybę. „Nedaug žmonių pasaulyje žino apie tai, kad 1991 m. sausio 13-ąją Vilniuje, prie Televizijos bokšto, buvo žudomi taikiai nusiteikę žmonės. Lietuva yra nedidelė valstybė, todėl man svarbu papasakoti šią istoriją, parodyti kovojusių ir žuvusių drąsą“, - teigė pašnekovas.

Filme bus pasakojama apie grupę žmonių, tą naktį autobusu keliavusių iš įvairių Lietuvos miestų į Vilnių, prie Televizijos bokšto. Vieni jų liks gyvi, kiti mirs. Nors remiamasi tikrais faktais, veikėjai bus išgalvoti, jų vardai pakeisti. Jau žinomi visi aktoriai, kurie filmuosis: Liubomiras Laucevičius, Ramunė Skardžiūnaitė, Darius Petkevičius, aktorė Eglė Špokaitė ir kiti. „L.Laucevičius mano filmuose iki šiol turėjo nedidelius vaidmenis, bet visada norėjau jam duoti didesnį. Jis turi nuostabų veidą, yra puikus aktorius“, - sakė režisierius.

Ne pirmą kartą su lietuviais filmus kuriantis R.Mulanas negailėjo gerų žodžių ir kitiems komandos nariams. „Aktoriai čia nuostabūs, gerai išmokyti, su jais lengva dirbti, jie žino, ką daro, nereikia duoti jokių instrukcijų. Į filmą jie žiūri kaip į meną, o ne kaip į konvejerį, kaip kad yra Jungtinėse Amerikos Valstijose“, - pasakojo kino kūrėjas.

Pasaulis turi žinoti

Filmas bus kuriamas Lietuvoje, filmuojama prie Televizijos bokšto, prie Seimo, bus integruoti ir dokumentiniai kadrai. Planuojama, kad iki vasario 10 d. bus baigti filmavimo darbai, o iki balandžio filmas turėtų jau būti visiškai baigtas. Režisierius tikisi, kad žiūrovai jį pamatys dar rudenį. „Noriu jį parodyti ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse. Kai parodėme „Čiurlionį“, žmonės ėmė domėtis jo paveikslais ir muzika. Tikiuosi, po šio filmo žmonės norės daugiau sužinoti apie Lietuvos nepriklausomybę. Dabar, jei draugams pasakau, kad važiuoju į Lietuvą, jie ją sieja su Rusija. Kvaila manyti, kad toks požiūris niekada nepasikeis. Tačiau kad pasikeistų, neužtenka Lietuvai būti Europos Sąjungoje. Pasauliui reikia nuolat pasakoti apie savo nepriklausomybę ir jos kainą“, - teigė R.Mulanas.

Tačiau ar nekeista, kad apie Lietuvos nepriklausomybę pasakoja britų režisierius? „Nors labai patinka čia dirbti, Lietuva man dar vis didžiulė paslaptis. Nuo tų įvykių praėjo 23 metai, o viskas keičiasi labai lėtai. Čia sunku suprasti biurokratiją, daromus sprendimus, politikus, filmų industriją. Gal Sausio įvykiai yra per arti. Gal daugelis mano, kad negalės objektyviai pavaizduoti to, kas įvyko. Gal bijo, kad negaus finansavimo“, - svarstė R.Mulanas.

Prieš pradėdamas kurti šį filmą, režisierius buvo susitikęs su vieno iš žuvusiųjų tėčiu. „Paklausėme, ar gerai darome, kad kuriame apie tai filmą. Jis pasakė - taip, nes jaunajai kartai reikia priminti šiuos įvykius. Jai reikia sužinoti, kaip buvo pasiekta laisvė, kurią turi. Dabar jaunimas nori tik eiti į prekybos centrus ir leisti pinigus. Bet gyvenime yra ir svarbesnių dalykų. Buvau nustebęs, kai pamačiau, kiek daug jaunų lietuvių nežino apie M.K.Čiurlionį, apie nacių okupaciją. Už nepriklausomybę jūs sumokėjote didžiulę kainą. Tai reikia priminti“, - teigė kino kūrėjas.

Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Gyvenimas“