Pirmasis klaipėdiečių pilno metro filmas - jau kitąmet

Kol kas filmo kūrėjų komandos gretas sudaro vos trys iniciatyvūs ir kūrybiški klaipėdiečiai: kino kūrėjas Arūnas Eimulis, teatro režisierius Tomas Jašinskas ir Menų akademijos Teatro katedros dėstytojas Andrius Chomičius. Jie šiuo metu visas savo mintis sutelkę į vieną - scenarijaus rašymą.

"Auksinė Holivudo frazė: "Geram filmui reikia trijų dalykų: scenarijaus, scenarijaus ir scenarijaus", - juokėsi A. Eimulis ir pridūrė, jog filmas didžiuosiuose kino teatruose, tikimasi, pasirodys kitais metais.

Susitiko projekte

Režisierius A. Eimulis pasakojo, esą filmo "Sistema" komandos nariai vienas kitą atrado projekte "Kūrybinės partnerystės". Jo esmė - švietimo sistemos mokyklose keitimas ir tobulinimas per kūrybiškumą. "Siekiama, kad mokytojai vaikus ruoštų ne egzaminams, o gyvenimui. Visi žinome, kad jaunuolis mokyklos suole įgytų žinių vėliau realiame gyvenime neturi kur panaudoti", - įsitikinęs A. Eimulis.

Filmo afiša.  Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Keletą metų šiame projekte dalyvavusiems kūrybiškiems klaipėdiečiams teko dirbti su įvairių Klaipėdos mokyklų mokiniais. "Vienoje klasėje, su kuria aš dirbau, problema buvo ta, kad vaikai tarpusavyje nebendravo. Taigi kūrėme filmukus ir į darbus noriai įsitraukė visi mokiniai. Kartą naktį mokykloje filmavome "siaubiaką" ir tai vaikams buvo tarsi šventė. Visi jie įsijungė kurti scenarijų, pasiskirstė darbus ir taip nebendraujanti klasė pradėjo draugauti", - pasakojo režisierius.

Jam teko dirbti ir su labai gabių moksleivių klase, ir ypač problematiška: "Kur mokiniai į orą mesdavo peilį ir bandydavo pagauti." Taip pat su mišria mokinių grupe, kurioje buvo surinkti neįgalūs, prasčiausiai ir geriausiai besimokantys vaikai.

Šiandieninė švietimo sistema - atgyvena

Anot A. Eimulio, visos patirtys atskleidė tas pačias problemas. Esą dabartinė švietimo sistema buvo suformuota pramonės revoliucijos laikais ir jos tikslas buvo ugdyti būsimus darbuotojus, atliksiančius tikslią ir specifinę savo funkciją. Juk sovietmečiu egzistavo tvarka, kad baigęs mokyklą, o vėliau universitetą jaunuolis iškart gaudavo paskyrimą dirbti. Tačiau dabar, anot kino kūrėjo, tos specialybės, kurios vos prieš penkerius metus buvo ypač perspektyvios, šiandien dingsta, atsiranda naujos, netikėtos - kad ir programėlių bei žaidimų mobiliajam telefonui kūrimas.

"Šiandien taip greitai viskas keičiasi, kad jaunam žmogui reikia ne sausą informaciją į galvą kalt, o ugdyti jį greitai prisitaikyti prie kintančios situacijos. Tačiau švietimo sistemoje yra ir daugiau trūkumų. Aš ir šiandien bijodamas, kad nepavyks kažkoks sumanymas, kartais jo net nesiimu. Šią baimę pagimdė mokykla - neduok Dieve, gausi blogą pažymį..."- prisiminė pašnekovas ir neslėpė pats mokykloje jautęsis blogai. Prasti pažymiai jį varžė, o faktas, kad kino meno jis nesimokė aukštojoje mokykloje, kurį laiką vertė jį jaustis nevisaverčiu. Tačiau dalyvaudamas minėtame projekte jis pagaliau atsikratė to jausmo ir, atvirkščiai, pasipriešinimą aplinkai, tėvams ir sistemai pavertė vertybe.

"Kam reikalingas teorijos kalimas? Juk dabar visus faktus greitai gali rasti "Google" naršyklėje. Nuo senų laikų naudojama mokymo strategija nebeatitinka dabarties poreikių. Visos šios problemos tiesiog bado akis, tad sunku suprasti, kodėl pokyčiai į švietimo sistemą taip sunkiai braunasi.

Filmo tikslas yra paskatinti diskusiją. Aš dėstau Dailės akademijoje, A. Chomičius - Klaipėdos universitete, tad planuojame viename iš tų aukštųjų mokyklų ar kolegijų sukurti kino ar reklamos programą, kurios pagrindas būtų - praktiniai užsiėmimai", - sakė A. Eimulis.

Apie ką bus filmas?

Taigi įkvėpti kūrybinių dirbtuvių klaipėdiečiai kurs filmą, kuriame veiksmas suksis apie 35-erių metų vyriškį, dirbantį klounu. Nepaisant to, kad jis yra be galo kūrybingas ir protingas žmogus, jis jaučiantis kompleksą ir nevertinantis savo amato bei sugebėjimų - juk jis "tik" aplinkinius linksminantis pajacas.

Po vienos mokyklos direktoriaus savižudybės (neištvėręs spaudimo jis iššoka pro langą), minėtas klounas pakviečiamas fiktyviai užimti jo poziciją. Vis dėlto svarbiausia šios mokyklos persona yra ne direktorius, o pavaduotoja, kuri mano galėsianti naujuoju vadovu manipuliuoti kaip marionete.

Tačiau mokyklos pavaduotojos gyvenimas taip pat nėra rožėmis klotas... Įstaigoje pensinio amžiaus moteris dirba visą gyvenimą, ji neturi vyro, vaikų. Žodžiu, visas jos turas ir rūpestis yra mokykla. Žinoma, moteriškė nuoširdžiai stengiasi dėl mokinių, daro viską, kas, jos nuomone, vaikams geriausia. Tačiau ji - tradicinio kirpimo pedagogė ir jai svarbiausia - tvarka ir žinių "kalimas".

Filme bus galima išvysti trijų ryškių ir skirtingų tipų mokinius. Tarkime, vienas personažas yra be galo gabus piešti, tačiau jam nesiseka kiti mokslai. Pamokose dėstoma informacija jam neįdomi, tad jaunuolis sėdi klasės gale. Jo pažymiai prasti - dėl to jis kompleksuoja ir užsisklendžia savyje.

Kitas vaikas - tikras protestuotojas. Jis nuolat išmetamas iš pamokų dėl nuolatinių ginčų su mokytojais, kurie įsitikinę, kad "iš šio vaiko nieko nebus". Tiesa, jis pasižymi verslumu - pardavinėdamas "bonusus" internetiniuose žaidimuose jis sugeba uždirbti daugiau negu mokytojai.

Trečiasis personažas - visiška pirmųjų dviejų priešingybė. Ji - tikra aktyvistė, stengiasi pritapti, labai daug mokosi ir viskas jai sekasi. Tačiau nepaisant to, kad mokytojai mergaitę myli ir kone nešioja ant rankų, ji... serga depresija.

Pažinęs tuos nelaimingus vaikus, naujasis mokyklos direktorius nepaiso pavaduotojos bei prisitaikėlių mokytojų ir siekia išlaisvinti jų kūrybiškumą ir įveikti kompleksus.

Kam tas lyrinis "aš"?

Teatro režisierius ir būsimo filmo prodiuseris T. Jašinskas, kitaip nei A. Eimulis, traumos mokykloje nepatyrė. Tačiau sutiko, kad mokyklinukai šiandien "kala" daug nereikalingos informacijos: "Pamenu, per lietuvių kalbos pamokas mokėmės daug keistų dalykų, pavyzdžiui, atrasti kūrinio lyrinį "aš"... Šiandien daug dirbu su literatūra, tačiau niekada nesutinku to lyrinio "aš". Nes jo tiesiog nėra. Tai - vienas "išsintetintų" mokymosi programos dalykų, kurie, po šimts, kartais atstumia ir dėl to tiesiog praleidi gerus kūrinius. Po dešimties metų iš naujo atradęs Kazio Binkio, Juozo Tumo-Vaižganto kūrinius, supratau, kad iš tiesų jie jautė ir norėjo pasakyti kai ką kita nei man, dar mokiniui, į galvą "kalė" mokytoja."

Pašnekovas nemano, kad reikia versti lauk senąją švietimo sistemą ir įvesti naują. Tiesiog čia dera įnešti daugiau kūrybiškumo - kad vaikas užaugęs labiau mokėtų prisitaikyti prie kintančių aplinkybių.

Biudžetas - kuklokas

T. Jašinskas pasakojo, jog su režisieriumi A. Eimuliu bendradarbiauja jau kokius 8-9 metus. Kartu jie kūrė filmą "Pašteto brolija", Klaipėdos alternatyvų kanalą (KAK), vėliau virtusį Klaipėdos alternatyviu kinu: "Veiklos visada turėjome, patirtis su metais augo, stiprėjo. Šiandien jaučiame, kad mūsų muskulatūra pakankama kurti pilno metro kiną. Esame tuo garantuoti, ir kelio atgal jau nėra."

Prieš tai esą būta bandymų kurti pilnametražį kino filmą, tačiau idėjų realizavimui koją pakišo lėšų trūkumas.

Paklaustas, kiekgi kainuos filmo "Sistema" gamyba, prodiuseris atsakė, jog, palyginus su įprastais filmų biudžetais, pastarojo "krepšelis" yra kuklokas. Kūrėjams reikia surinkti maždaug 15 tūkst. eurų - tiek, kiek kainavo naujasis Tado Vidmanto filmas "Gautas iškvietimas".

"Tačiau mes jau pusiaukelėje ir žvelgiame į visa tai optimistiškai. Lietuvoje yra daug aktorių, kurie dažnai dirba ir iš idėjos, jeigu tema jiems įdomi ir nėra standartinė (kaip jau turbūt galutinai nudrenuota meilės trikampio tema)", - tikino pašnekovas.

Kinas - tai tarsi dėlionė

Pilno metro filmo kūrimas nėra kosmosas. Anot T. Jašinsko, tai - lygiai tas pats, kas kurti trumpo metro filmą tiesiog didesniu masteliu: didėja laiko sąnaudos, biudžetas, komanda (tikimasi, kad ją papildys dar pora dešimčių kino entuziastų), ilgėja techninio pasiruošimo laikas, daugėja lokacijų, ilgėja ir sudėtingėja scenarijaus rašymo procesas.

Teatre paprasčiau - po ranka turi pjesę, su kuria ir dirbi. O filme, be tobulo scenarijaus, dar reikia apgalvoti operatoriaus, apšvietėjų, kitų komandos narių darbus. Kinas - tai tarsi dėlionė, susidedanti iš daug mažų smulkmenų.

Paklaustas, ar komandoje nekyla nesutarimų, konfliktų, filmo prodiuseris atsakė, kad nuomonių nesutapimai kūryboje yra tobulėjimo, ėjimo link vieno tikslo ženklas.

"Arūnas nori matyti kadruotes, bendrą filmo vaizdą ir toną. O kas liečia darbą su aktoriais, atsiranda terpė ir man pasireikšti. Tai - komandinis darbas ir niekas čia nesistengia rodyti savo ego", - tikino T. Jašinskas.

Dominuos klaipėdiečiai aktoriai

"Sistema" bus pirmasis klaipėdiečių sukurtas ilgo metro filmas. A. Eimulis įsitikinęs, kad ši juosta bus prasminga, įdomi ir "negruzinanti" (filmo žanras - komedija ir drama).

Vis dėlto filmavimo darbai anksčiausiai prasidės dar tik po pusmečio, kadangi iki to laiko reikia pabaigti rašyti scenarijų, sykiu susirinkti biudžetą bei suformuoti komandą.

Didžiąją filmo aktorių komandos dalį, planuojama, sudarys klaipėdiečiai aktoriai, tarp jų - Nerijus Gedminas, Adomas Stančikas. Tačiau nebus apsieita ir be lietuviško kino grandų. Tarp jų gali būti ir aktorius Mindaugas Papinigis, Ramūnas Rudokas, Marius Jampolskis, Agnė Ditkovskytė, Eglė Jakštytė, Mantas Stonkus, Vaidas Baumila ar kiti.

Auksinė Holivudo frazė: "Geram filmui reikia trijų dalykų: scenarijaus, scenarijaus ir scenarijaus."