Naująją dramą "Džesmina" pristatęs Woody Allenas – iš pirmųjų lūpų apie tai, ko jis išmoko per gyvenimą

Naujasis Woody Alleno filmas „Džesmina“ (angl. „Blue Jasmine“) kino pasaulyje buvo sutiktas itin šiltai, o jau nuo rugsėjo 13 dienos dramatišką juostą galės išvysti ir Lietuvos kino mėgėjai. 77-erių amerikiečių režisierius ne veltui vienas tų, kurių filmuose filmuotis kvietimo laukia net garsiausios pasaulio aktorės. Nieko nuostabaus, juk net 9-ios jo filmų aktorės yra sulaukusios 10-ies „Oskarų“ nominacijų iš kurių 5-issyk statulėles laimėjo. Šįkart „Oskaras“ prognozuojamas pagrindinę heroję Džesminą įkūnijusiai Cate Blanchett.

Kasmet po filmą sukuriantis W.Allenas, regis, niekuomet nestinga naujų idėjų, šmaikštaus ir savito požiūrio į herojus bei išskirtinio braižo. „Džesmina“ – jau 48-oji jo juosta. Žurnalui „Esquire“ sėkmingas kino kūrėjas papasakojo, ko spėjo išmokti per savo spalvingą gyvenimą ir šešis dešimtmečius trunkančią karjerą kino industrijoje.

Išmintingi W.Alleno žodžiai:

• Mano paauglės dukros mano, kad esu labai senas, kone iškasena. Tačiau aš atsikeliu už jas anksčiau ir pažadinu jas eiti į mokyklą (su dabartine žmona Soon-Yi Previn W.Allenas turi dvi paaugles įdukras Bechet Dumaine ir Manzie Tio).

• Nerašantys žmonės to nesupras – jie galvoja, kad kiekvieną eilutę autorius sukuria sąmoningai, tačiau taip nėra. Jos sugula iš pasąmonės gelmių. Manau, kai komikas pasako spontanišką juoką, šis jam tokia pat staigmena kaip ir publikai. Tad aš pasakęs pokštą juokiuosi ir pats.

• Jei neturėtume baimės, neišgyventume.

• Mano tėvas niekuomet nemokė manęs skustis – to išmokau iš vieno taksi vairuotojo. Tėvas mane išmokė, kad sveikata svarbiausia, be jos neturi nieko. Kad ir kaip tau puikiai sekasi, jei skauda dantį, gerklę, pykina ar, gink Dieve, užklumpa rimtesni negalavimai, – visa sėkmė nieko neverta.

• Man patiktų sumuštinis su vytinta jautiena, su garstyčiomis. Tačiau tokių nevalgau jau kokius 45-erius metus. Nevalgau maisto, kuris teikia malonumą, valgau dėl savo sveikatos.

• Marshallas McLuhanas pranašavo, kad knygos taps savotiškais meno objektais. Jis buvo teisus.

• Mama mane išmokė didelės vertybės – griežtos disciplinos. Mano tėvas uždirbo nepakankamai, mama rūpinosi pinigais ir šeima, ji neturėjo laiko lengvabūdiškumui. Būtent ji išmokė mane dirbti ir nešvaistyti laiko.

• Duše, po karšto vandens srove pasijunti, tarsi realus pasaulis būtų toli ir tau atsiveria nauji dalykai. Kai mėgini rašyti, toks erdvės pakeitimas labai naudingas.

• Jei gimėte turėdami talentą, elkitės taip, tarsi tai būtų pastangų reikalaujantis pasiekimas, o ne prigimtinė teisė.

• Apie vedybas sako: „Privalote mokėti pyktis.“ Manau, kad šiuose žodžiuose yra išminties. Juk kai žmonės gyvena kartu, kyla nesutarimų. Kai esi jaunesnis, barniai įsisiautėja, o kai tampi vyresnis, supranti, kad kai kada gali ir nesipykti – nesutinki, tačiau tai – ne pasaulio pabaiga.

• Aš, sėdėdamas ir vakarieniaudamas su Ingmaru Bergmanu jaučiausi tarsi būčiau sienų dažytojas, gavęs progą pasėdėti drauge su Picasso.

Naujajame W.Alleno filme „Džesmina“ pasakojama apie Niujorko aukštuomenės damą, kuri netikėtai netenka savo elegantiško ir prabangaus pasaulio, mat jos vyras turi nemalonumų su teisėsauga. Dabar jos laukia kuklus gyvenimas ir mėginimai susigyventi su pasikeitusia realybe. Ar ją išgelbės sutikti vyrai, ar ji atras sėkmę? Džesminos likimą Lietuvos žiūrovai sužinos šalies kino teatruose jau nuo rugsėjo 13 dienos.

Filmo anonsas: