Latvių filmas "Modris" "Baltijos bangos" žiūrovus pasiekė nuspalvintas liūdna gaida

Latvijos kinematografininkų sąjungos tarybos narės ir kino dailininkės Ievos Romanovos teigimu, nacionalinis Latvijos kinas susiduria su tomis pačiomis problemomis kaip ir Lietuva, Estija bei viso Rytų bloko šalys – tai esą menkas kino finansavimas. „Mūsų kinas kaip ir lietuvių išgyveno krizės laikmetį, tačiau džiugu, kad išlikome, o šiuo metu išgyvename atsinaujinimo laikotarpį“, – džiaugėsi pašnekovė. „Dabar pradėjome kasmet rengti nacionalinių filmų festivalį „Didysis Kristofas“, anksčiau jį rengdavome tik kas dvejus metus, tad šiandien galime geriau įvertinti Latvijos kino situaciją“, – sakė Ieva Romanova. Pasak pokalbininkės, įdomiai kuria jaunųjų menininkų karta, kurie kino režisūros mokslų ragavo JAV, Jungtinėje Karalystėje, Prancūzijoje, Čekijoje, jie į Latviją esą sugrįžta su labai įvairialype patirtimi.

Vienas tokių režisierių – Juris Kursietis, kino režisūrą baigęs Jungtinėje karalystėje. Jo 2014 metais sukurtą filmą „Modris“, paremtą tikrais jauno vaikinuko išgyvenimais, pamatė ir „Baltijos bangos“ žiūrovai. Šis filmas atskleidžia aktualią ir skaudžią socialinę problemą – tai pašliję motinos ir sūnaus tarpusavio santykiai, analogiškas nesusikalbėjimas vyksta tarp šio jaunuolio ir valstybės. Tiksliau, tai motinos ir valstybės agresija, nukreipta prieš paauglį, dėl to vaikinas galiausiai atsiduria kalėjime, pasakoja „Modrio“ režisierius. Filmas, kurį padėjo kurti vokiečių ir graikų profesionalai, kone kiekvieną dieną rodomas kuriame nors pasaulio kampelyje, yra pelnęs nemažai tarptautinių festivalių apdovanojimų. Tai filmas mąstantiems žmonėms, ir dažniausiai jis pasiekia jų protus bei širdis, sako Juris Kursietis.

Nidoje „Modrį“ festivalio gerbėjai žiūrėjo dar labiau susikaupę. Liūdnas sutapimas – vos kelios valandos prieš filmo seansą, filmo režisierių Jurį Kursietį pasiekė žinia, kad filmo herojaus Modrio prototipas tragiškai žuvo, viešėdamas Jungtinėje Karalystėje. „Rašydamas scenarijų, su juo nemažai bendravau, Modris pats suvaidino epizodinį vaidmenį šiame filme apie savo paties likimą, norėjo, kad būtų sukurtas ir filmo tęsinys, taigi ši žinia mane labai sukrėtė. Prasminga, kad kaip tik tą vakarą, kai sužinojau apie šį tragišką įvykį, vyko filmo peržiūra. Tai simboliškas jauno vaikino pagerbimas“, sakė Juris Kursietis.

„Kalbant apie jaunąją Latvijos kino režisierių kartą, mes filmus kuriame, remdamiesi ne kitų kraštų, o mūsų, vietinėmis istorijomis, t.y. būtent tokius scenarijus rašome. O kadangi finansavimo situacija sudėtinga, šias problemas mėginame spręsti bendradarbiaudami su kitų kraštų kinematografininkais“, – teigia Juris Kursietis. Kino kūrėjas sako, kad jam labai svarbu kurti tokią istoriją, kuri būtų paremta tikrais faktais, neišgalvota ir būtinai susijusi su Latvija. Technine ir kūrybine prasme Latvijos kinas šiandien – labai europietiškas (kuria dažniausiai tarptautinė profesionalų komanda), bet scenarijai – dažniausiai paremti vietos problematika ir socialiai reikšmingi, kalbėjo menininkas.

Ieva Romanova

Latvijos kinematografininkų sąjungos tarybos narė ir kino dailininkė Ieva Romanova sakė, kad estams sekasi kiek geriau – jie sukuria daugiau filmų. „Juk tam, kad rastum deimantą, reikia nemažai kriauklelių patikrinti, o tam, kad sukurtum vieną genialų paveikslą, prieš tai gal kokį šimtą jų nutapyti. Taip pat ir su filmais – kad atsirastų vienas tikrai įspūdingas, reikia apskritai daugiau jų sukurti“, – mano pokalbininkė. „Mes, latviai, lietuviai, estai, esame labai kūrybingos tautos, ir ne tik kinematografo srityje, bet ir kitose meno srityse. Juk ir tokioje ne itin produktyvioje mūsų kino industrijoje, kaip latvių ir lietuvių, kartais randasi tikrų deimantų. Mūsų filmai neblogai vertinami tarptautinėje erdvėje, štai, pavyzdžiui, bendros gamybos filmas „Lošėjas“, – buvo parodytas daugybėje festivalių, apdovanotas įvairiausiais prizais. Taigi turime didžiuotis, kad esame tokios kūrybingos tautos“, – kalbėjo Ieva Romanova.

Ieva Romanova ir Gytis Lukšas