"Kelionė į Tilžę": trys "Oskarai" už lietuvišką dramą

1927 m.: JAV

1927 metais lietuviškąją dramą ekranizavo vokiečių režisierius Fridrichas Murnau (Friedrich Murnau). Scenarijų parašė vokiečių rašytojas Karlas Mejeris (Carl Mayer). Prodiusavo amerikietis Viljamas Foksas (William Fox) - kompanijos "Fox Film" įkūrėjas.

PIRMIEJI "Oskarų" apdovanojimai. Geriausia aktorė - Džanet Geinor (Janet Gaynor). 

Filmas vadinosi "Saulėtekis: daina apie du žmones" ("Sunrise: A Song of Two Humans"). 1928 m., per pirmąją "Oskarų" teikimo ceremoniją, jis laimėjo nominacijoje "Unikali aukšto meninio lygio kino juosta" ("Unique and Artistic Pictur").

"Oskaru" už geriausią moters vaidmenį "Saulėtekyje" buvo įvertinta ir aktorė Džanet Geinor (Janet Gaynor).

Trečiąją statulėlę gavo kino operatorius.

Tai buvo klasikinis nebylusis filmas, sukurtas panaudojus tuomet naujausią garso technologiją ("Moveton"): įrašyta fonograma (muzika, kitas garsinis fonas).

TECHNOLOGIJOS. Klasikinis nebylusis filmas "Kelionė į Tilžę" buvo sukurtas panaudojus tuomet naujausią garso technologiją ("Moveton").

Filme personažai neturi lietuviškų vardų: jie tekstu įvardijami kaip Vyras, Žmona ir Moteris iš miesto. H. Zudermano apysakoje, kaip žinome, vyras yra Ansas Balčius, žvejys iš Vilviškių kaimo prie marių (jau kone ponas, "kuris grogą saldinasi kaip tikras vokietis"), jo žmona - Indrė Jakštaitytė iš Minijos ("duktė to turčiaus Jakštaičio, kuriam priklauso didžiosios pamario pievos"), o meilužė - Bušė (samdinė, kuri pastatė ragus, "kai šeimininkas pabuvojo pas ją kamaroje").

Ansą šiame filme įkūnijo kino žvaigždė Džordžas O'Brajenas (George O'Brien), įamžintas Holivudo šlovės alėjoje.

Beje, toje pačioje "Oskarų" teikimo ceremonijoje Čarlio Čaplino (Charlie Chaplin) nebylioji kino juosta buvo nominuota 4 kategorijose, tačiau aktorius gavo atskirą - Garbės apdovanojimą.

1939 m.: Tilžė

1939 m. "Kelionė į Tilžę" buvo ekranizuota antrą kartą. Šįkart lietuviško siužeto ėmėsi vokiečių režisierius Faitas Harlanas (Veit Harlan).

Antrojoje ekranizacijoje vaidino švedų kilmės aktorė, filmo režisieriaus F. Harlano žmona Kristina Soderbaum bei olandų kilmės Holivudo aktorius Filipas Dornas (Philip Dorn).

ISTORINIAI KADRAI. 1939 m. nufilmuotoje "Kelionėje į Tilžę" išliko senojo miesto gyvenimo, architektūros vaizdų.

Juosta unikali tuo, kad dalis filmavimo darbų vyko Tilžėje, taigi joje ateities kartoms liko istorinių kadrų - senojo miesto gyvenimo, architektūros vaizdų. Filmo premjera įvyko taip pat Tilžėje.

1959 m.: Džiuljeta Mazina

Dar viena "Lietuviškų apysakų" dalis, "Jonas ir Erdmė", buvo ekranizuota 1959 m. Ją režisavo Viktoras Vikas (Victor Vicas).

Pagrindinę heroję iš Bismarko (Žalgirių) kaimo šioje juostoje vaidina legendinė kino aktorė Džiuljeta Mazina (Giulietta Masina), Federiko Felinio (Federico Fellini) žmona. Joną Baltrušaitį čia įkūnijo vokiečių aktorius Karlas Radacas (Carl Raddatz), vieną iš jųdviejų dukrų, Katrikę, - Karina Bal (Karin Baal). Kaimyną kalvį Vitkūną suvaidino amerikietis Ričardas Beishartas (Richard Basehart).

ERDMĖ - italų aktorė Džiuljeta Mazina, Jonas - vokietis Karlas Radacas, Katrikė - vokietė Karina Bal.

Tiesa, filmas kritikų buvo supeiktas dėl to, kad puikus lietuviškas epas prarado autentiškumą, nes buvo filmuojamas Lenkijoje ir, be to, neteko turtingo leksinio kolorito, kurį sugebėjo perteikti Rytprūsių rašytojas.

1939 m. Indrę vaidino Kristina Soderbaum, Ansą - Filipas Dornas (Philip Dorn). 

Iš viso H. Zudermano kūrinių motyvais buvo sukurta per 30 filmų. Kai kuriuose iš jų vaidino tokios žvaigždės kaip Džonas Gilbertas (John Gilbert), Greta Garbo ("Flesh and the devil", 1926 m.) bei Marlena Dytrich (Marlene Dietrich, "Song of songs", 1933 m.).

"Lietuviškas apysakas" sudaro 4 dalys. Be jau minėtų, kitos dvi - "Mikas Bumbulis" bei "Merga".