Išbandymai Jurgai Šeduikytei ir Mariui Jampolskiui kuriant siaubo filmo plakatą

Vos pasirodęs filmo „Rūsys“ plakatas pavadintas ne tik drąsiausiu Lietuvos kino istorijoje, bet ir sukėlė didžiulę diskusijų laviną.

Psichologinėje siaubo dramoje pagrindinį vaidmenį sukūrusi Jurga Šeduikytė sako, kad pirmą kartą pamačiusi galutinį plakato variantą suprato, jog net kraupūs dalykai gali atrodyti estetiškai. „Nieko panašaus nesu mačiusi ir tai yra puiku. Plakato kūrėjų noras atkreipti dėmesį išpildytas su kaupu: pro jį nepraslys nė vieno akys. Plakatas, kaip ir filmas – unikalus, kupinas emocijų ir gimdantis įvairių įvairiausias mintis“, – teigia J. Šeduikytė.

Kitokios nuomonės yra kino teatro „Skalvija“ programų koordinatorė Sonata Žalneravičiūtė. „Filmo plakatą vertinu kaip paprasta, jo dar nemačiusi žiūrovė. Jis man yra siurrealistinė fiziologija, kelianti šleikštulį. Pro jį eidama visad nusuksiu žvilgsnį. Baisiausia, kad plakatas užmuša minimaliausią norą žiūrėti šį filmą. Kokią informaciją gaunu iš jo? Švelniai liaudiškai tariant – per gerklę lenda tie vyrai“, – sako S. Žalneravičiūtė.

„Rūsį“ platinančios kompanijos „Incognito Films“ vadovas Mantvidas Žalėnas džiaugiasi, kad filmo plakatas paskatino tiek daug diskusijų. „Toks ir yra mūsų tikslas – pirmosios lietuviškos psichologinės siaubo dramos laukiantiems žiūrovams sukelti kuo daugiau skirtingų jausmų, emocijų, paskatinti juos diskutuoti, aptarinėti būsimą filmą su draugais. Mano nuomone, į tokio žanro filmus žmonės ateina norėdami gauti adrenalino. O kad jie jo tikrai gaus, jau galime spręsti iš reakcijų į plakatą“, – teigia M. Žalėnas.

Jau spalio 24 dieną kino teatrus pasieksiantis „Rūsys“ pasakoja garsios tapytojos Ievos (vaidina J. Šeduikytė) ir finansininko Tomo (M. Jampolskis) šeimos istoriją. Kai sutuoktinių namo rūsyje paslaptingai dingsta nekviestas svečias, o ant rūsio laiptų Tomas randa C formos vinį, pradeda dėtis protu nesuvokiami dalykai. Tai bus įtempta, iki paskutinės akimirkos intrigą išlaikanti istorija, nagrinėjanti amžinas vertybes – meilę, Dievo egzistenciją, šeimos santykių trapumą ir svarbiausia – nuodėmės kainą. „Kiekvienas iš mūsų turi savo vidinį rūsį, tik ne visi apie jį pagalvoja. Filmas, skirtingai nei įprasta siaubo žanrui, paremtas psichologiniais poveikio modeliais, o ne kraujo klanais, nes koncentruojamasi į istoriją apie tai, kas atsitinka tiems, kurių kaltei paslėpti vietos jų rūsyje nebėra. Filmas kuriamas remiantis tikru, Lietuvoje įvykusiu nutikimu“, – sako vienas iš „Rūsio“ scenarijaus autorių, filmo prodiuseris Almantas Dulkys.