Danų režisierius Thomasas Vinterbergas savo patirtį hipių komunoje perkėlė į filmą
Praėjusiais metais Lietuvos kino salių žiūrovai galėjo išvysti T. Vinterbergo filmą „Toli nuo skubančios minios“ („Far from the Madding Crowd“, 2015), kuris pastatytas pagal anglo Thomaso Hardy romaną. Tačiau vieną iš žinomiausių Skandinavijos režisierių labiausiai išgarsino šeimyninė drama „Šventė“ („Celebration“, 1998) ir psichologizmu persmelkta „Medžioklė“ („The Hunt“, 2012). Joje už puikiai įkūnytą pagrindinį personažą aktorius Madsas Mikkelsenas pripažintas geriausiu aktoriumi Kanų festivalyje.
Šiemet T. Vinterbergas pristato naują filmą – „Komuna“ („The Commune“), kurio premjera įvyko Berlyno kino festivalyje ir kurį bus galima pamatyti 21-ajame „Kino pavasaryje“. Jau pranešta, jog 2017 m. turėtų pasirodyti talentingojo dano režisuotas darbas apie Rusijos povandenio laivo „Kursk“ tragediją.
Filmo „Komuna“ anonsas:
Pripažinimas atėjo greitai
T. Vinterbergas gimė 1969 m. Kopenhagoje, kino kritiko ir arfininkės šeimoje. Taigi būsimasis režisierius augo meniškoje aplinkoje, kurioje turėjo laisvės realizuoti savo idėjas. Būdamas 19-os, įstojo į Danijos kino mokyklą ir tapo jauniausiu studentu jos istorijoje. 1993-aisiais, kaip režisierius, debiutavo trumpametražiu filmu „Paskutinis turas“ („Last Round“), kuris buvo jo baigiamasis darbas. Filmas pelnė kritikų simpatijas ir laimėjo prizus tarptautiniuose kino festivaliuose. Tais pačiais metais absolventas pristatė antrąjį trumpametražį filmą „Berniukas, kuris vaikščiojo atbulas“ („The Boy Who Walked Backwards“). Jo centre – berniukas, kaltinantis save dėl brolio mirties automobilio avarijoje. Liūdną ir sudėtingą istoriją pasakojęs T. Vinterbergas vėlgi susilaukė tarptautinio profesionalų pripažinimo.
Vienas iš „Dogmos“ muškietininkų
1995-aisiais T. Vinterbergas kartu su kitu žinomu danų kino genijumi Larsu von Trieru sukūrė kino judėjimą „Dogma“, kuris skatino filmų kūrėjus išsilaisvinti iš egzistuojančių kanonų, taisyklių pančių ir grįžti prie šaknų, kur galimybių kur kas mažiau. Savo viziją abu kūrėjai apibrėžė 10 punktų, parašytų vos per 45 minutes: nefilmuoti studijoje, nenaudoti papildomo rekvizito, filmuoti tik rankine kamera, be optinių filtrų, specialaus apšvietimo, paviršutiniško veiksmo, neminėti režisieriaus pavardės ir kt. Iš pažiūros, atrodytų, jog bet kokios taisyklės apriboja, tačiau šie rėmai, anot T. Vinterbergo, jo kūrybai suteikė naujų sprendimų ir padėjo atsikratyti įvairių filmavimo aikštelėje kylančių dvejonių. Vėliau prie šio judėjimo prisijungė dar du kino kūrėjai – Kristianas Levringas ir Sørenas Kraghas–Jacobsenas. 2002 m. „Dogmos“ veikla buvo nutraukta.
Išlikti olimpe nelengva
Komiška drama „Šventė“ („Celebration“, 1998) buvo pirmasis „Dogmos“ idėjomis persmelktas kūrinys, Kanų festivalyje režisieriui pelnęs Didįjį žiuri prizą ir nesuskaičiuojamą kiekį nominacijų pasaulio kino festivaliuose. Galima teigti, kad būtent šis drama ir išgarsino T. Vinterbergą.
Po keturių metų pasirodė juosta anglų kalba „Viskas apie meilę“ („It‘s All About Love“, 2002) su tokiais žinomais amerikiečių aktoriais kaip Claire Danes, Joaquinas Phoenixas ir Seanas Pennas. Romantinė drama, kurią danų režisierius vadina drąsiausiu savo filmu–sapnu, didelio dėmesio nesusilaukė.
2005 m. režisierius sugrįžo su kitu filmu „Brangioji Vendi“ („Dear Wendy“), kuriam scenarijų parašė jo bendražygis Larsas von Trieras, tačiau ir vėl – jokio didesnio susidomėjimo. Sėkmė atsigręžė į režisierių 2010-aisiais, kai jo juosta „Submarinas“ („Submarino“) nominuota Berlyne „Auksiniam lokiui“.
Po dvejų metų pasirodė drama „Medžioklė“ („The Hunt“), dar kartą įrodžiusi T. Vinterbergo režisūrinį talentą. M. Mikkelsenui suvaidino mėgstamą darželio auklėtoją, kuris staiga neteisingai apkaltinamas seksualiniu vaikų išnaudojimu ir tampa „visuomenės priešu“, atstumtuoju. Iš esmės, T. Vinterbergas grįžta prie ankstyvajai kūrybai būdingo braižo, susiformavusio studijuojant kino mokykloje. Drama nominuota „Auksinei palmės šakelei“.
Naujausiame filme – asmeniška gyvenimo komunoje patirtis
Šiemet „Kino pavasario“ žiūrovai išvys naujausią dano komišką dramą „Komuna“. Filmo centre – išsilavinusi vidutinio amžiaus pora Erikas ir jo žmona Ana, kurie į savo paveldėtus namus sugalvoja pasikviesti keletą šeimų ir... įsteigti komuną! Iš pradžių šeimos gyvenime viskas klojasi be galo smagiai, kol poros, ir tuo pačiu bendruomenės, realybę apkartina įsiplieskę nauji jausmai. T. Vinterbergas ir vėl kalba apie šeimą – ši tema jo kūryboje užima svarbią vietą. Anot jo, šeimos nepasirinksi, ji yra tokia, kokia yra, ir jos narius, kad ir kas benutiktų, vis tiek sieja artimiausi ryšiai.
Įdomu ir tai, jog komunos temos pasirinkimas – taip pat neatsitiktinis. Vaikystėje, beveik 10 metų (1976–1985 m.) T. Vinterbergas su tėvais gyveno hipių komunoje, Kopenhagoje. Režisierius ne viename interviu pabrėžė, jog gyvenimas tokiomis sąlygomis jam padarė didelę įtaką. Tokiu būdu naujausias kūrinys įgauna autobiografiškumo.
Bilietus įsigyti galima čia.
Rašyti komentarą