Animacinis siaubo filmas "Paranormanas" jau vadinamas geriausiu metų animacijos filmu

Vos pasirodęs pasaulio kino ekranuose, animacinis nuotykių filmas „Paranormanas“ kokybe ir įdomia tematika daugelio kino kritikų buvo prilyginamas fenomenaliems „Ledynmečio“ ir „Madagaskaro“ serijos filmams. Dar daugiau – kai kurie „Paranormaną“ netgi vadina geriausiu metų animaciniu filmu! Iš tiesų tokie epitetai filmą lydi ne veltui - juostos režisierius ir scenarijaus autorius Chrisas Butleris idėją sukurti filmą apie berniuką, kuriam maloniau bendrauti su mirusiųjų dvasiomis negu gyvais žmonėmis, savyje nešiojo ir brandino net vienuolika metų. Ne ką mažiau truko ir animacinio filmo kūrimo procesas, pareikalavęs juvelyrinio kruopštumo – „Paranormanas“ sukurtas panaudojant „stop-motion“ technologiją, buityje kartais vadinamą „plastelinine“. Jos dėka filmo personažai juda jų kūrėjams palaipsniui, kadras po kadro keičiant figūrėlių – filmo veikėjų padėtį makete. „Plastelininė“ technologija natūraliau perteikia veikėjų emocijas, daiktų paviršius ir tekstūras bei leidžia žiūrovui balansuoti tarp klasikinės animacijos ir vaidybinio kino.

Vizualiam „Paranormano“ apipavidalinimui priekaištų neturės net ir smulkmeniškiausi žiūrovai. Kino studijoje „Laika“, pagarsėjusioje filmais „Koralaina ir slaptas pasaulis“ (orig. „Coraline“, 2009) bei „Mirusi nuotaka“ (orig. „Corpse Bride“, 2005) 3D formatu sukurtas animacinis filmas gerokai pranoksta savo pirmtakus ir yra vadinamas vienu geriausių tokio pobūdžio animacijos pavyzdžių.

Netrukus į kino ekranus Lietuvoje įsisuksiantis „Paranormanas“ susižėrė viską, ko gali prireikti sėkmingam kino projektui, – čia išvysime ir charizmatišką pagrindinį veikėją, įsimintinus antrojo plano „aktorius“ bei įtraukiantį siužetą, pagardintą puikiu humoru. Tačiau visų svarbiausia – filmo tematika: regis, paprasta istorija apie nepaprastą, tačiau aplinkinių ne itin mėgiamą geraširdį berniuką ir didžius jo tikslus bei galimybes. „Paranormanas“ žiūrovams pristato animacijai netipišką temą apie mirusiuosius ir jų pasaulį, demonstruoja pažaliavusius zombius, kartais pametančius galvą ar galūnes ir trijų šimtų metų jubiliejus menančias raganas.

Nors „Paranormanas“ panašėja į vaikams skirtą animaciją, jo tikslinė rinka ir auditorija, pasirodo, esanti kur kas platesnė. Siaubo filmų mėgėjai, juodojo humoro ir lėlinės animacijos gerbėjai, britų humorą vertinantys žiūrovai ar moralų filmuose ieškančios sielos filmo kūrėjų yra kviečiamos į juostos peržiūrą. Režisieriai Chrisas Butleris ir Samas Fellas, paklausti, kaip filme atsirado iš kapų kylantys mirusieji ar šakėmis apsiginklavę miestelėnai atsakė, jog įkvėpimo ieškojo ne tik legendinio George A. Romero siaubo filmuose, tačiau ir klasikinėje Johno Hugheso animacijoje, todėl filme pinasi siaubo filmų, animacijos, komedijos ir dramos elementai. „Nors po gabalėlį to, ką abu mėgstame ir vertiname kine, pabandėme sudėti į vieną filmą“, - įspūdingo žanrų ir formų mišinio priežastį paaiškino režisierius Chrisas Butleris.

Mažame miestelyje gyvenantis paauglys Normanas (įgarsina akt. Kodi Smit-McPhee), aplinkinių vadinamas Paranormanu, turi neįtikėtiną gebėjimą bendrauti su mirusiųjų pasaulio gyventojais. Nesuprastas tėvų, engiamas mokykloje, turintis tokį pat visų atstumtą draugą, Normanas bendrauja su draugiškomis ir įdomiomis dvasiomis, kurių, kaip paaiškėja, niekas nemato. Tačiau vieną dieną nepaprastas berniuko gebėjimas padeda jam ne tik atsikratyti kompleksų, tačiau ir nuo baisiųjų zombių invazijos išgelbėti savo gimtąjį miestelį.

„Paranormanas“ – tai filmas apie sunkumus, su kuriais susiduriame bandydami suaugti – vienatvę, kovą su tėvų ir aplinkinio pasaulio nesupratingumu, patyčiomis ir tolerancijos stoka. Į Lietuvos kino ekranus keistuolis „Paranormanas“ ir mirusieji jo draugai 3D formatu atkeliaus jau rugsėjo 28 dieną. Filmas bus rodomas su lietuviškais subtitrais.