Žuvusios D. Didžiūnaitytės artimieji kreipėsi atviru laišku

D.Didžiūnaitytės artimųjų atviras laiškas skirtas visuomenei, Seimui ir prokuratūrai.

„Mes, Dovilės Didžūnaitytės šeima ir kiti artimieji, kreipiamės į visuomenę prašydami moralinės paramos ir palaikymo siekiant Tiesos ir Teisingumo.

Dovilės mums niekas nebesugrąžins, tačiau ši byla – tai lakmuso popierėlis, parodantis, ar gyvename teisinėje valstybėje, kurioje veikia įstatymai, piliečiams užtikrinamos konstitucinės teisės ir laisvės, teisėsauga juos gina ir saugo. O gal gyvename „kreivų veidrodžių karalystėje“, kur platinami narkotikai, merginos svaiginamos, prievartaujamos ir žudomos, įtariamieji sunkiais nusikaltimais vaikšto laisvėje, o teisėsauga priklausoma nuo „narkobaronų“ ir sąvadautojų, pardavinėjančių merginas?

Praėjo dešimt mėnesių nuo Dovilės žūties, o tyrimas, pradėtas sunkiai ir didžiulėmis pastangomis, sustojo mirties taške. Nuo pat pirmų dienų tiek iš policijos, tiek iš prokuratūros pusės buvo jaučiamas nenoras tirti šią tragediją.

Iš karto po įvykio galimiems įtariamiesiems buvo suteikta galimybė sunaikinti įkalčius ir pradėti rengtis gynybai. Vis dėlto tyrimas, netylint žiniasklaidai ir padedant viešumui, buvo pradėtas, nors vyksta labai lėtai.

Prokuratūros funkcijos yra ne tik organizuoti, vadovauti bei atlikti ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus, kontroliuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiklą baudžiamajame procese, bet ir ginti viešąjį interesą.

Šiuo atveju įvykis susijęs su nusikalstamu narkotinių medžiagų platinimu, kitais sunkiais nusikaltimais ir tai kelia grėsmę visuomenės, t.y. visų mūsų saugumui. Kol asmenys, naudojantys oksibutiratą ir kitus narkotikus merginų išnaudojimui ir prievartavimui, yra laisvėje, tol Dovilės tragedija nebus paskutinė.

Tyrimo metu surinkti įkalčiai ir faktai rodo, kad R.Pinikui gali būti pateikti kaltinimai ne tik dėl narkotikų platinimo ir privedimo prie savižudybės, bet ir dėl smurtavimo, prekybos žmonėmis, išžaginimo, nužudymo. Byloje liudytojo statusą turinčiam A.Milteniui – dėl bendrininkavimo, narkotikų platinimo, išnaudojimo, išžaginimo.

Ar ne keista, kad šie žmonės vis dar laisvėje ir turi visas galimybes trukdyti ar kitaip daryti įtaką tyrimui? Vertinti surinktus faktus ir pateikti įtarimus – prokuroro pareiga, tačiau viskas vyksta tik šeimos advokatui teikiant prašymus.

Prašymas dėl papildomų įtarimų pateikimo buvo įteiktas prokurorui A.Saunoriui gegužės 4 d., tačiau tik dabar prokuroras viešai pasakė, kad pradėtas tyrimas pagal šiuos įtarimus, bet pranešimai apie juos neįteikti, kad tik baigiantis procesui bus sprendžiama, ar juos įteikti. Ką tai reiškia?

Tai reiškia, kad galimiems įtariamiesiems suteikiamas laikas tam, kad būtų kaip įmanoma geriau pasiruošta gynybai. Taip, byla nueis iki teismo, tačiau dar nežinia, kiek laiko turės R.Pinikas tam, kad surastų žmonių, kurie rašytų laiškus, juodinančius Dovilės atminimą, iškraipančius tikrovę ir įvykius, pagaliau – paslėpti dar nežinomus tyrimui faktus.

Tyrimui sustojus, mums atstovaujantis advokatas pateikė prašymą Generalinei prokuratūrai perimti ikiteisminį tyrimą iš Klaipėdos prokuratūros. Tačiau atsakymas buvo neigiamas. Generalinė prokuratūra argumentavo, kad „vien tai, jog ikiteisminis tyrimas sukėlė visuomenės susidomėjimą ir yra atliekamas pagal kelis BK straipsnius, savaime neleidžia daryti išvados, kad tai yra ypatingos svarbos ir turintis ypatingą visuomeninę reikšmę ikiteisminis tyrimas...“, kad „tyrimas yra toli pažengęs ir atliekamas pakankamai intensyviai, todėl jo perdavimas kitai institucijai galimai sukeltų grėsmę ir paties ikiteisminio tyrimo atlikimo greitumui ir išsamumui“.

Generalinės prokuratūros nuomone, jau 10 mėnesių vykstantis tyrimas vykdomas greitai ir išsamiai. Galimi įtariamieji ypač sunkiais nusikaltimai vaikšto laisvėje, gydo ligonius, aktyviai organizuoja gynybą, „tačiau tai nėra pagrindas manyti, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas ir organizuojamas netinkamai“.

Iš Generalinės prokuratūros atsakymo tapo aišku, kad visuomenės nuomonė ir saugumas šiuo atveju yra visiškai nesvarbūs ir tyrimas taip vangiai vyks ir toliau.

Mūsų išrinktas Seimas vis dar svarsto, ar vadinamąjį „oksiką“ įtraukti į draudžiamų medžiagų sąrašą. Aukos nesikreipia į policiją, nes „pačios kaltos“, nors ir nežinojo apie įpiltą į gėrimą narkotiką ir jomis buvo pasinaudota. Kiek niekam nežinomų ir žinomų tragedijų turi įvykti, kad įstatymų leidėjai sukrustų ir priimtų tikrai reikalingus visuomenės saugumui nutarimus?

Situacija, kurioje dabar yra tyrimas, kelia daugybę klausimų.

Klausimą mums visiems – kokioje valstybėje norime gyventi? Klausimą Seimui – ar vadinamasis „oksibutiratas“ (gama-butirolaktonas) jau įtrauktas į draužiamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą? Jei ne – kada tai bus?

Klausimus prokuratūrai (Generalinei ir Klaipėdos) – kodėl nepateikiami visi įtarimai galimiems įtariamiesiems? Kodėl jie dar laisvėje ir jiems suteikiama galimybė daryti įtaką tyrimui? Kas yra tas mistinis, dar neapklaustas liudytojas, apie kurį kalba R.Pinikas? Kodėl tas liudytojas, jei jis yra, dar neapklaustas? Gal tai žmogus iš tų, kurių net prokuratūra negali apklausti? Ar galimų įtariamųjų parodymai bus patikrinti „poligrafu“ (melo detektoriumi)? Atsisakymas dalyvauti patikrinime jau nurodytų netiesos galimybę.

Visi atsakymai į šiuos klausimus svarbūs ne tik mums, Dovilės šeimai, bet kitiems, nes tai atsakymas į esminį, laiško pradžioje pateiktą klausimą“, – rašoma D.Didžiūnaitytės artimųjų atvirame laiške. ˙