Žmonės raginami neimti grynųjų pinigų, grąžintus indėlius pervesti į sąskaitas bankuose

Policija išplatino pranešimą, kuriame visus įspėja būti itin dėmesingiems, nes telefoniniai apgavikai ieško naujų būdų, kaip iš patiklių piliečių išvilioti pinigų. Policija jau turi žinių, kad bandydami pasinaudoti padėtimi, susidariusia nacionalizavus banką „Snoras", neteisėtai praturtėti siekiantys asmenys bando išvilioti žmonių pinigus. Mandagus vyriškis, paskambinęs telefonu, prisistato banko „Snoras" darbuotoju, įvardija prasimanytas savo pareigas „Finansų skyriuje" ir prisistato netikra pavarde. Apsimetęs banko atstovu, vyriškis iš karto ima priekaištauti, kad žmogus jau atsiėmęs dalį „Snore" laikyto indėlio, kad pinigai iš banko paimti neva „pernelyg" anksti ir neteisėtai, todėl juos teks grąžinti pervedant į nurodytą sąskaitą ar atiduodant grynaisiais atvykusiam „banko atstovui".

Naudodamiesi proga, sukčiai stengiasi kuo daugiau sužinoti apie pašnekovų turtinę padėti, išgauti kituose bankuose turimų sąskaitų numerius, internetinės bankininkystės prisijungimo duomenis ir kitą informaciją, todėl policija prašo gyventojus būti atidesnius ir neatskleisti nepažįstamiems asmenims savo vardo, pavardės, asmens kodo ir konfidencialių elektroninės bankininkystės duomenų. Apie sukčiavimo būdus prašome informuoti giminaičius, pažįstamus, kaimynus (ypač garbaus amžiaus), kad šie, prieš sudarydami kokius nors sandorius, pasitartų su artimaisiais.

Taip pat įspėjama, kad „Indėlių ir investicijų draudimo fondui" per pasirinktus bankus pradėjus draudimo išmokų mokėjimą gali padaugėti vyresnio amžiaus žmonių užpuolimų gatvėje, apiplėšimų, vagysčių. Rūpindamasi gyventojų saugumu ir siekdama užtikrinti viešąją tvarką, policija ragina bankrutavusio „Snoro" banko kreditorius naudotis elektroniniais mokėjimais pervedant atgautą indėlį į sąskaitas kituose bankuose, o ne atsiimant grynuosius pinigus.

Pastebima, kad kiekvienais metais sukčiavimų skaičius apytiksliai didėja apie 20 procentų. Aukomis tampa vidutiniškai vienas iš 60-ties pasirinktų aukų.

Pastaruoju metu pastebima, kad telefoniniai sukčiai aktyvėja, įvairiais būdais stengiasi iš gyventojų išvilioti informaciją, susijusią su konfidencialiais asmens elektroninės bankininkystės duomenimis. Primename, kad konfidenciali informacija yra atpažinimo kodas, slaptažodis, 24 slaptažodžiai kortelėje, sąskaitų numeriai. Tai pagrindiniai duomenų komponentai, reikalingi naudotis pinigais, esančiais asmens sąskaitoje (kortelėje), taip pat paskolų iš kreditą teikiančių bendrovių operacijoms atlikti.

Policijos pareigūnai negali užbėgti už akių kiekvienam potencialiam sukčiui, be piliečių pranešimų, pagalbos sunkoka nutraukti sukčiaujančių asmenų veiklą anksčiau nei bus padaryta turtinė žala. Kilus įtarimui, kad susidūrėte su sukčiumi, neskubėkite vykdyti jo prašymų ir nedelsdami skambinkite į policiją bendruoju pagalbos numeriu 112 arba 02.