Žmonės nenori gyventi saugiai

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, per 2016 metų 11 mėnesių Lietuvoje kilo apie 9500 gaisrų, gaisruose žuvo 93 žmonės, 5 iš jų vaikai. Šiemet miestuose žuvo 35 žmonės (38 proc.), o miesteliuose ir kaimo vietovėse - 58 (62 proc.). Daugiausia žmonių žuvo dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, neatsargaus rūkymo. Didžiausia problema dėl gaisringumo išlieka socialinės rizikos šeimose. Valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnas vien per akciją „Kai žinau - namie saugiau“ aplankė daugiau kaip 830 socialinės rizikos šeimų individualių ir daugiabučių gyvenamųjų namų 60-yje Lietuvos savivaldybių.

Vertinant tikėtinas gaisringumo tendencijas - 41 savivaldybėje įrenginių, dėl kurių gali kilti gaisras, yra daugiau kaip pusė. Vertinant pagal netvarkingų krosnių/dūmtraukių, elektros instaliacijos ir savivaldybėse gyvenančių asmenų skaičių - pavojingiausios Švenčionių ir Anykščių rajonų savivaldybės.

Minėtos akcijos metu rasta daugiau kaip 3300 netvarkingų krosnių, apie 2600 būstų rasta netvarkinga elektros instaliacija. Socialinės rizikos šeimoms pagalbą tiesia jau 13 iš 60 savivaldybių, jos pažadėjo sumontuoti 795 autonominius dūmų detektorius; iš 3308 netvarkingų krosnių ar kitų šildymo įrenginių pažadėta suremontuoti 12. Trys savivaldybės pažadėjo sutvarkyti netvarkingą elektros instaliaciją.

Apie gaisrų prevenciją kalbamės su PAGD Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Gaisrų prevencijos skyriaus vyriausiuoju specialistu Aurimu GUDŽIAUSKU.

- Šįmet itin daug dėmesio pareigūnai skiria socialinės rizikos šeimoms, kiek jų jau aplankėte?

- Šiais metais Lietuvoje aplankėme apie 8000 socialinės rizikos šeimų. Buvo nustatyta didelių netvarkingų krosnių, dūmtraukių, elektros instaliacijos pažeidimų. Būtent tų šeimų būstuose yra didelė problema. Dauguma tokių šeimų vartoja alkoholį, tokiems žmonėms sunku patiems prisiversti savimi rūpintis. Sudėtinga situacija, nes jie nenori keistis, jiems gerai, kaip yra.

- Kai kurios savivaldybės žada socialinės rizikos šeimoms suremontuoti dūmų detektorius, tai ką tie žmonės su jais daro, kad reikia remontuoti?

- Pareigūnai socialinės rizikos šeimoms sumontuoja dūmų detektorius, praėjus kuriam laikui lankosi pakartotinai pasižiūrėti, tai tikrai ne visais atvejais tuos detektorius randa, žmonės ne tik baterijų nepasikeičia, bet detektorius apskritai išmontuoja, iškeičia į ką nors. Nors dūmų detektorių gavo už dyką kaip saugumo priemonę, net rūpintis niekuo nereikėjo.

- Tai gal čia kova su vėjo malūnais?

- Mes manome, kad šviečiant visuomenę, aiškinant apie pavojus, problemas galima pasiekti rezultatų. Žinoma, su tais žmonėmis, kuriems jau niekas nerūpi, sudėtingiau, tačiau tose šeimose auga vaikai, kurie atsakingiau elgsis. Suaugusius žmones sunkiau perauklėti.

- O savivaldybės nežada padėti vienišiems senukams ir jiems sutvarkyti krosnis?

- Šiuo atveju akcija buvo orientuota į socialinės rizikos šeimas. Iš tikrųjų vienišiems, seniems asmenims labai sudėtinga savimi pasirūpinti ne tik dėl garbaus amžiaus, bet ir dėl sveikatos, finansinių problemų.

- Kiek mūsų gyventojų namie turi dūmų detektorius?

- Prieš keletą metų tokių žmonių buvo 4 proc. Šiuo metu turėtų būti daugiau. Mūsų pareigūnai kartu su savivaldybėmis žmonėms kasmet išdalija ne vieną tūkstantį dūmų detektorių. Taigi procentas pamažu didėja.

- Kokią dalį gaisrų sudaro gyvenamieji namai?

- Apie trečdalis visų kylančių gaisrų - gyvenamosios paskirties pastatuose kilę gaisrai. Antroje vietoje yra pagalbinio ūkio paskirties pastatai, tai čia tų pačių gyvenamųjų namų priklausiniai. Administraciniuose, visuomeniniuose pastatuose gerokai mažiau gaisrų. Gaisrai šiaip sau nekyla, jie kyla dėl žmogaus veiklos.

Per mūsų vykdytos akcijos aptarimą savivaldybėms pateikti rezultatai paskatins galbūt kitų metų biudžete rasti daugiau lėšų sutvarkyti daugiau dalykų šeimoms.

Džiaugiamės, kad mūsų bendradarbiavimas su savivaldybėmis, seniūnijomis stiprėja. Ir bendruomenė turi būti aktyvi.

- Jeigu namie netvarkinga krosnis, elektros instaliacija, žmonės baudžiami?

- Žmogus gali gauti baudą už gaisrinės saugos taisyklių pažeidimus, kad neišsivalo dūmtraukio, nesusiremontuoja krosnies, šalia jos laiko degias medžiagas ir panašiai. Tačiau mes einame ne bausti žmonių, o parodyti, kur pas juos pavojingos vietos, kaip jie nesaugiai elgiasi. Visų iš eilės nepuolame bausti. Dėl baudų - pirmą kartą nusižengusiam gyventojui skiriama 4 eurų minimali bauda, jei susimoka per 10 dienų.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“