Žmogžudystės pėdsakų sunaikinti nepavyko.

Dvidešimtmetis Plungės r. Žvirblaičių kaimo gyventojas Algirdas Mončys Klaipėdos apygardos teisme teisiamas už Rasos Stopelytės nužudymą. Kaimo žmones šis vaikino poelgis pritrenkė - niekas nesitikėjo, kad ramus, darbštus, paslaugus vaikinas gali taip pasielgti. "Dviejų žmonių netekom, gaila ir jo", - sakė nužudytosios teta. O skausmo slegiama velionės motina, nesitikėjusi, kad toks "geras" vaikinas gali taip pasielgti, sakė trokštanti ir jo mirties.
Šių metų sausio 28 dienos naktį, apie 21 val., po išgertuvių jo tėvo namuose Algirdas Mončys merginai tris kartus pagaliu trenkė į galvą. Pamatęs, jog ji nebegyva, degino jos lavoną krosnyje, o paskui apdegusį nunešė ir įmetė į melioracijos griovį.
Vaikiško veido vaikinas, iki suėmimo laikinai dirbęs lentpjūvėje, teisme neslėpė, kaip atsitiko ši nelaimė, pripažino savo kaltę.
Rasa Stopelytė, kurį laiką gyvenusi Žvirblaičiuose pas savo tetą, svečiavosi pas jį su seserim dvi dienas ir prieš šį įvykį. Ko ji vėl apsilankė tą sausio 27-osios vakarą, teisiamasis negalėjo paaiškinti. Neilgai trukus atėjo ir jos draugas Andrius, visi gėrė naminę, alų. Apie vidurnaktį Andrius, pamelavęs, jog eina nusišlapinti, išėjo namo. Algirdas liko vienas su Rasa.
Andriui negrįžtant, išėjo ir Rasa. Algirdas buvo jau susiruošęs miegoti - laukė sunki diena lentpjūvėje, reikėjo anksti keltis. Tad neapsidžiaugė, vėl prieš save išvydęs Rasą. Ši klausė, kur Andrius, kaip galėjo išeiti palikęs ją vieną. Davė jai savo telefoną, kad Andriui paskambintų, mergina išėjo, bet grįžo vėl. Tai, sakė teisiamasis, kartojosi tris kartus. Kai trečią kartą ji sugrįžo, vaikinas nebeištvėrė, ėmė jai priekaištauti, varyti lauk, prašyti, kad netrukdytų miegoti. Mergina pradėjusi jį įžeidinėti. Tada jis stvėręs pagalį ir jau išeinančiai jai lauke prie verandos durų trenkė į galvą. Mergina plūdusis toliau, garsiai rėkdama, vadindama jį žmogžudžiu. Tada Algirdas Mončys, norėdamas ją nutildyti - jautėsi neteisingai įskaudintas, - ją pasivijęs ir trenkęs pagaliu dar du kartus.
"Rasa parkrito, sugargaliavo, mane apėmė baimė. Patikrinau pulsą, gyvybės ženklų nebuvo. Nuėjau pažiūrėti, ar tėvas miega. Jis miegojo. Buvau taip išsigandęs ir susijaudinęs, kad nežinau, kaip šovė į galvą mintis ją sudeginti. Krosnis kūrenosi. Dar atsinešiau malkų, paskui - lavoną. Įkišau jį į krosnį. Deginau kokią valandą. Kai ugnis užgeso, įsupau lavoną į brezentinį audinį ir nunešęs įmečiau į kanalą. Aptvarkiau namus, išėjau į darbą."
Į darbą, - liudijo Algirdo Mončio bendradarbis ir lemtingojo vakaro sugėrovas Andrius, - jis atėjo pavėlavęs, atrodė keistas, nekalbus. Teismui šis liudytojas sakė tą naktį paslapčia išėjęs iš Mončių namų, nes sugėrovai nenorėję jo paleisti, prašę pasilikti. Su Rasa jis nedraugavęs, tik kelis kartus buvo susitikę.
Vakar teismas apklausė ir kitus atvykusius liudytojus, nukentėjusiosiomis pripažintas nužudytosios motiną, seserį, tetą.