Žmogaus pažeminimas pagal įstatymą

Laiške vairuotoja, mokytoja metodininkė pasakoja apie jos susidūrimą su policijos pareigūnais ir medikais. Po patirto streso moteriai teko kreiptis į šeimos gydytoją.

Pirmas raundas: apsvaigusi

„19 metų dirbu mokytoja vienoje Šiaulių rajono mokykloje, – rašo 40-metė pedagogė (laiškas sutrumpintas).

- Vasario 18 dieną iš Šiaulių su dukra vykome namo į savo miestelį už 20 kilometrų. Lenkiau automobilį ir padidinau greitį. Nespėjus greičio sumažinti, pamačiau, kad ant kelio išbėga policininkas. Sustojau. Paprašė dokumentų. Padaviau. Pasirodo, tarp jų nebuvo mano vairuotojo pažymėjimo. Išpylė šaltas prakaitas – mano dokumentas liko vyro mašinoje.

Policininkas liepė išlipti. Sutiko, kad vyras tuojau pristatys pažymėjimą. Supratau, kad kalba vyks apie greičio viršijimą. Sutikau, kad prasižengiau ir su greičio matuoklio parodymais.

Bet staiga policininkas pasakė, kad aš jam atrodau neblaivi. Aišku, alkotesteris nerodė nė vienos promilės.

Tada pareigūnas įtarė, kad aš tikriausiai apsvaigusi nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Paklausė, gal vartojau kokių medžiagų ar vaistų. Mane ištiko šokas. Bandžiau aiškinti, kad tai neįmanoma: dirbu mokytoja ir kad tai visiškai nesiderina su mano moraliniais ir kitokiais principais.

Pasakiau, kad sloguoju (patys akivaizdžiai matė, tad gal dėl to ir atrodžiau pavargusi), kad prieš 8 valandas gėriau tabletę nuo slogos „Actifed“.

Tiesa, nepaminėjau, kad iš viso buvo trys policininkai. Tad aš, moteriškė, mano vaikas sėdi mašinoje ir nesupranta, kas vyksta, o trys pareigūnai teigia, kad kvies transporto priemonę, nuvežančią automobilius, o mane veš į psichoneurologinį dispanserį.

Pasakiau, kad nevažiuosiu, pradėjau panikuoti. Tada atvyko mano vyras. Aš jį telefonu buvau perspėjusi, kad mane įtaria narkotinių medžiagų vartojimu. Atvykęs jis dar bandė juokauti, klausė, kodėl jie taip nusprendė.

Patruliai pakartojo tą patį: atrodau jiems apsvaigusi. Ir jeigu nesutinku vykti pasitikrinti, tai jie konstatuoja faktą, kad tikrai esu kažką vartojusi. Suvokiau, kad galiu dar labiau apsunkinti padėtį, sutikau vykti.

Antras raundas: psichiatrinė

Taigi palieku savo dukrą mašinoje ir sėduosi į policijos mašiną. Mane veža. Už lango šviečia saulė, gražus oras, o aš sėdžiu policijos mašinoje ir galvoju, ar tai tikrai vyksta su manimi, mokytoja, kuri ir savo vaikams, ir mokiniams nuolatos kalba apie rūkymo, alkoholio ir narkotikų žalą.

Bandau nusiraminti – nepavyksta, visa drebu.

Atvažiuojame. Durys be rankenų nuteikia savotiškai. Jas iš vidaus atidaro medicinos sesuo. Liepia laukti.

Belaukiant klausiu mane saugojančių patrulių, ar ir jiems aš tikrai pasirodžiau įtartina. Su manimi laukiantis policininkas purto galvą.

Seselė duoda indelį šlapimui, einu į tualetą, mane lydi policininkė moteris. Neleidžia net durų iki galo uždaryti, bet aš stipriau patraukiu ir uždarau.

Privačiam reikalui turiu minutę. Nespėjus susitvarkyti pareigūnė atidaro tualeto duris, stebi, ką veikiu.

Pagaliau patenku į psichiatrės kabinetą. Ji ima klausinėti, kaip jaučiuosi. Atsakau, kad esu labai susijaudinusi. Ji sako „ko čia jaudintis“. Vėliau pateikia nemažai klausimų. Liepia pavaikščioti tiesiai, po to koja už kojos, pastovėti ant vienos kojos, ant kitos, užsimerkus pirštu paliesti nosį.

Gydytoja apžiūri mano rankas, venas. Pamačiusi šalia venų mažą apgamą, teigia, kad tai adatos dūris. Pradedu šaukti, kad tai apgamas: imu suprasti, kad jei tylėsiu, mane gali šioje įstaigoje ir uždaryti.

Sakau, kad tikrai nesileidžiu narkotikų. Ji atšauna „čia atvežti visi taip sako“. Suprantu, pripratusi bendrauti su tokiu kontingentu, tad mano kalba, apranga, mandagus elgesys tiesiog nepastebimi. Jaučiuosi beviltiškai.

Pradeda ryškėti šlapimo mėginio parodymai. Iš kelių brūkšnelių – visi neigiami ir tik vienas gydytojai pasirodo „kažkoks toks ant ribos“. Pradeda riedėti ašaros.

Gydytoja klausia seselės nuomonės dėl to vieno iš kelių pagaliukų. Seselė pasižiūri į mane ir neigdama purto galvą. Gydytoja pareiškia, kad aš vartoju amfetaminą.

Apstulbstu, bandau sakyti, kad viskas, kas čia vyksta – pasityčiojimas iš žmogaus. Bet gydytoja rėžia: nesvaik!

Medikė teiraujasi patrulio nuomonės. Jis žiūri į mėginį ir klausia gydytojos, ką čia turėtų matyti. Ši aiškina, ką reiškia vienas, o ką du brūkšneliai.

Psichiatrė pakartoja, kad vienas brūkšnelis jai įtartinas. Laimei, policininkas pasako gydytojai, kad testas tikrai neigiamas ir, kad „gal nebenervuokim“ žmogaus. Tada gydytoja patvirtina, kad testas neigiamas.

Trečias raundas: laisva!

Pagaliau išeinu iš psichiatrės kabineto. Vyriausias pareigūnas iš trijulės pasitinka vos ne su šypsena, pagiria, kad „jau geriau atrodau“.

Įsėdu į jų mašiną. Dabar, sako, surašysim protokolą dėl greičio viršijimo.

Pasako, kad nesu nei kartą per 17 vairavimo metų bausta, taigi skirs pusę minimalios baudos. Protokole pataria rašyti, kad labai gailiuosi, nes į tai bus galima atsižvelgti.

Pasakiau, kad tokį moralinį pasityčiojimą patyriau pirmą kartą ir, kad tikrai siaubingai jaučiuosi. Mirtina tyla, „laisva“ sako.

Suprantu, kad galiu eiti, kur noriu. Dar įvykio vietoje vyras klausė, ar jie parveš mane, iš kur paėmė. Vadas atsakė, kad ant jų mašinos neužrašyta, kad čia „taxas“.

Dvi paras nemiegojau nei naktį, nei dieną. Nutariau šeimos gydytoją prašyti raminamųjų vaistų.

Minimalią 200 litų baudą už greičio viršijimą jau sumokėjau – privalėjau tai padaryti, nes prasižengiau.

Atsiprašymo dėl man neįprasto bendravimo nesulaukiau. Tie pareigūnai, kaip ir ta gydytoja, tikriausiai verti pagyrimo, kad dirba, tikrina įtartinus.“

Kita istorijos pusė

Šiaulių apskrities kelių policijos biuro viršininkas Kęstutis Dičius informavo, kad, aiškinantis situaciją, neteisėtų veiksmų pareigūnų darbe nenustatyta.

„Jei patruliai pastebėjo, kad vairuotoja elgiasi neadekvačiai, jie, kaip numato teisės aktai, privalo nutraukti kelionę ir kreiptis į kompetentingus specialistus, – sakė Kelių policijos vadovas. – Taigi šiuo atveju pareigūnai tinkamai atliko savo pareigas.“

Pasak jo, policijos praktikoje pasitaikė atvejų, kai policijos pareigūnams kilus pagrįstam įtarimui, kad vairuotojas negali adekvačiai vertinti situacijos kelyje, jam, medikų sprendimu, buvo uždrausta vairuoti transporto priemonę, nors asmuo ir buvo blaivus.

„Manau, kai kuriais atvejais nušalinus asmenį nuo vairavimo, galbūt buvo užbėgta nelaimei už akių“, – sakė komisaras.

Ramūno Matonio, Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininko žodžiais, nedalyvavus incidente neįmanoma tiksliai pasakyti – pretenzijos pagrįstos ar ne.

Vis dėlto, anot komisaro, jei patruliai pastebėjo, kad pažeidėja neadekvačiai reaguoja, svirduliuoja, jos kalba nerišli, akių vyzdžiai susitraukę, jie privalėjo įsitikinti, kad viskas yra tvarkoje.

Atlikus patikrą ir įsitikinus, kad viskas yra gerai, pažeidėjai surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas už greičio viršijimą, jai leista vairuoti.

„Pareigūnai teigia, kad su vairuotoja kalbėjo pagarbiai, visos procedūros buvo paaiškintos taip, kaip numato teisės aktai“, – aiškino R. Matonis.

KOMENTARAS

Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorės pavaduotoja teisės klausimais Natalija BITIUKOVA įsitikinusi, kad gyventojai, manantys, jog buvo pažeistos jų teisės, privalo informuoti atsakingas institucijas.

– Apklausos rodo, kad pusė Lietuvos gyventojų vis dar nežino, kur kreiptis dėl, jų manymu, pažeistų teisių.

Kokios yra galimybės ir kur reikia kreiptis, jei asmuo įtaria, jog pareigūnas galbūt piktnaudžiavo savo pareigomis arba viršijo įgaliojimus? Galima kreiptis į Seimo kontrolierių įstaigą – valstybinę instituciją, kuri analizuoja, ar nebuvo biurokratizmo apraiškų, ar nebuvo piktnaudžiaujama pareigomis.

Problema yra tik tai, kad Seimo kontrolieriaus pateikta tyrimo išvada – tik rekomendacinio pobūdžio. Tai ką pasakys Seimo kontrolierius valstybės institucijoms vykdyti privaloma, bet nėra mechanizmo užtikrinti, kad šita rekomendacija bus įvykdyta.

Jei žmogus įtaria, kad jo teisės buvo pažeistos ir kad valstybės tarnautojas viršijo įgaliojimus, jis gali kreiptis ir į įstaigos vadovą bei prašyti pradėti drausminę bylą arba tyrimą, kad būtų viskas išsiaiškinta.

Jei įtariama, kad gali būti baudžiamoji, byla galima kreiptis į policijos įstaigą arba Generalinę prokuratūrą ir prašyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Galima kreiptis ir į teismą civilinio proceso tvarka ir prašyti žalos atlyginimo. Tik šiuo atveju pareiškėjo vaidmuo turi būti aktyvus. Pirminę teisinę konsultaciją šiais klausimais žmogus gali gauti savo savivaldybės Pirminės teisinės pagalbos skyriuje.

Apklausų duomenimis, didelė dalis gyventojų ir įtarę, kad jų teisės greičiausiai pažeistos, niekur nesikreiptų, nes nesitiki sulaukti pagalbos. Tas argumentas liudija, kaip stipriai nepasitikima valstybės institucijomis.