Vogti automobiliai: apie prokuroro ir piliečio atsakomybę

Tai tik nedidelė dalis klausimų, kurie buvo aptarti praėjusią savaitę Palangoje vykusiame pasitarime, kurį organizavo Klaipėdos apygardos prokuratūra, o pranešimą minėtomis temomis skaitė specializuota Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Olga Zabelina.

Po pasitarimo Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausioji specialistė viešiesiems ryšiams Palmira Martinkienė Klaipėdos apygardos vyriausiajam prokurorui Giedriui Danėliui uždavė keletą klausimų.

Kas paskatino rengti pasitarimą minėta tema?

Ši siaura, netgi, sakyčiau, specifinė problema, kaip vogtų automobilių grąžinimas jų teisėtiems savininkams, pasirodo, yra labai aktuali ir prokurorams, kurie su ja nuolat susiduria vadovaudami ikiteisminiams tyrimams dėl nusikalstamu būdu įgyto turto įgijimo ir realizavimo, ir paprastiems mūsų šalies piliečiams, perkantiems automobilius internetu, turguose ar kitur. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodę pranešimai apie prokurorus, kurių sprendimais neginami Lietuvos piliečių interesai, suponuoja vienpusišką įspūdį, jog tokiu būdu šiuose procesuose neginamas sąžiningas įgijėjas, pažeidžiamos jo turtinės teisės, todėl ir organizavome pasitarimą, kad išgvildentume šią problemą visapusiškai – ne tik teisiniu, bet ir bendražmogiškuoju aspektu. Manau, mums tai pavyko padaryti, nes aiškumo šioje srityje tikrai atsirado daugiau.

Ar tas aiškumas pasireiškia tuo, jog prokuroro priedermė yra tirti nusikalstamą veiką, o ne spręsti pavogtų automobilių grąžinimo klausimus?

Taip teigti būtų nevisiškai tikslu, kadangi nusikalstamu būdu įgytų daiktų grąžinimą numato Baudžiamojo proceso kodeksas, savininko nuosavybės teisę gina ir LR Konstitucija, ir kiti Lietuvos teisės aktai, tarp jų – ir generalinio prokuroro 2009 m. gegužės 19 d. Rekomendacijos dėl transporto priemonių grąžinimo, kuriomis iš esmės dabar ir vadovaujasi prokurorai, grąžindami savininkams jiems priklausančias transporto priemones.

Aptariant šią opią problemą, pranešėja, kuri yra puikiai išstudijavusi ir kitų šalių patirtį šioje srityje, teisingai nurodė, kad mūsų prokurorai neturėtų skubotai, neištyrę visų bylos aplinkybių, imti spręsti automobilių grąžinimo klausimus, kas dar neretai pasitaiko ir dėl ko pelnytai kyla automobilius Lietuvoje sąžiningai įsigijusių asmenų nepasitenkinimas. Prieš grąžindamas transporto priemonę jo savininkui, kuris neretai yra kitos valstybės draudimo įmonė, prokuroras turi turėti įrodymų, kad konkreti autotransporto priemonė iš savininko buvo tikrai pavogta, t.y. iš jo buvo neteisėtai paimta be paties savininko valios. Mes turime ne vieną pavyzdį, kada lizinguojamų automobilių valdytojai ar savininkai dalyvauja savo valdomų ar nuosavų prabangių transporto priemonių „vagystėse“, taip siekdami pasipelnyti iš draudimo bendrovių. Esant nors abejonei dėl automobilio savininko sąžiningumo, kaip ir buvo kalbėta pasitarime, prokurorai neturėtų skubėti grąžinti automobilio užsienio draudimo bendrovių atstovams, reiktų sąžiningai besielgiantį Lietuvos įgijėją pripažinti nukentėjusiuoju byloje, o nuosavybės klausimo sprendimo dalykus palikti ginčo šalims spręsti teisme civiline tvarka. Tikrai nepalengvina situacijos ir tai, jog lizingo ar draudimo bendrovių, pripažintų nukentėjusiosiomis (buvusių savininkų) atstovai vengia kreiptis į teismą, bandydami automobilį išreikalauti prokuroro sprendimo keliu.

Tačiau eilinis automobilio pirkėjas labiausiai ir pyksta dėl to, kad, užuot gynęs jo, kaip jis yra įsitikinęs, teisėto turto įgijėjo teises, prokuroras jam pasiūlo dėl nepigiai nusipirkto automobilio dar ir bylinėtis teisme civiline tvarka.

Pirmiausia noriu atkreipti visų potencialių automobilių pirkėjų dėmesį į vieną neginčijamą aplinkybę – esant dviejų sąžiningų automobilio savininkų konkurencijai, automobilis grąžinamas savininkui, iš kurio jis buvo pavogtas. Dažniausiai tai būna užsienyje pagrobto automobilio savininko draudimo įmonė, kuri per įgaliotus tarpininkus išsireikalauja automobilį iš sąžiningo įgijėjo Lietuvoje. O sąžiningas įgijėjas tada įgyja teisę reikalauti žalos atlyginimo iš pardavėjo.

Todėl šioje vietoje iškyla sąžiningo turto įgijėjo atsakomybės problema, kuri irgi buvo išsamiai aptarta pasitarime. Pirkdamas brangų daiktą, ypač tokį, kaip automobilis, pirkėjas turi būti labai apdarius ir pats prisiimti asmeninę atsakomybę, t.y. jis turėtų pasidomėti, kiek leidžia sąlygos, pirma, automobilio techniniais duomenimis, ar jie nėra suklastoti. Tai atliekama „Regitroje“, kuri pirmą kartą registruodama automobilį, jo techninius duomenis patikrina Šengeno šalių informacinėje sistemoje. Antra, pirkėjas turėtų pasistengti kuo daugiau sužinoti apie automobilio savininko asmenybę, turėtų reikalauti automobilio pardavėjo (savininko) tikrų duomenų – atsišviesti jo asmens tapatybės kortelę ir pan. Na, ir, be abejo, turėtų atidžiai išstudijuoti pirkimo - pardavimo sutartį. Degalinėse, pamiškėse, netgi turguose pasirašomos pirkimo - pardavimo sutartys, nors išoriškai gali atrodyti „kaip tikros“, iš tiesų gali neatspindėti tikrųjų sandorio šalių: nors įgijėjas automobilį perka Lietuvoje, iš Lietuvos piliečio, tačiau sutinka pasirašyti sutartį, sudarytą prancūzų ar italų kalba, kurioje pardavėjas – užsienio įmonė, o iš sutarties seka, kad pats sandoris sudaromas užsienio valstybėje. Tai apsunkina faktinio pardavėjo paiešką, jo atsakomybės nustatymą. Pirkėjas turėtų užduoti sau klausimą – ar jis turės kam pareikšti oficialią pretenziją dėl žalos padarymo? Faktinių aplinkybių neatitinkančios pirkimo-pardavimo sutartys rodo ir tam tikrą pirkėjo neapdairumą, ir sukelia abejonių dėl paties įgijėjo sąžiningumo. Todėl tokie nevisiškai sąžiningi ir apdairūs įgijėjai neturėtų nustebti, kuomet automobilis yra grąžinamas jo teisėtam savininkui. Panašios bėdos tyko pirkėjo ir perkant automobilį internetu, todėl dar kartą noriu pabrėžti, kad pirkėjo asmeninė atsakomybė yra didelė.

Tačiau kad nesusidarytų įspūdis, jog visa atsakomybė užkraunama tik ant pirkėjo pečių, turiu pakartoti, kad, jei tiriant bylą dėl nusikalstamu būdu įgyto turto įgijimo ir realizavimo, paaiškėja, jog pats automobilio savininkas dalyvavo nusikaltime, sąžiningas turto įgijėjas byloje yra pripažįstamas nukentėjusiuoju ir tada jo teises teisme gina prokuroras.