Vienas buvusių "Vilniaus vandenų" vadovų kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą ir į generalinį prokurorą

N. Laurinaičio teigimu, yra pagrindo manyti, jog atsakingos institucijos naudoja bet kokias, tarp jų ir neteisėtas priemones, imasi fabrikuoti baudžiamąją bylą, siekia paskirti lojalius teisėjus, kad būtų šališkai ir tendencingai, bet neobjektyviai vykdomas teisingumas.

"Norime informuoti visuomenę, kad esu ne iš anksto pasmerktas ir be teismo sutryptas nusikaltėlis, kaip tą kiekvieną kartą naudodamasi masinės informacijos priemonėmis siekia pateikti baudžiamąja byla tiesiogine ta žodžio prasme manipuliuojanti Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdyba", - trečiadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo jis.

Buvęs UAB "Vilniaus vandenų" rinkodaros direktorius pažymėjo, jog antradienį kreipėsi į LAT kasacine tvarka, siekdamas perduoti baudžiamąją bylą iš naujo nagrinėti nešališkam teismui apeliacine tvarka.

"Ruošiantis kasaciniam šios bylos nagrinėjimui, dar kartą susipažįstant su man pareigūnų pateikta baudžiamąja byla, paaiškėjo požymių, kad mano apeliacinį skundą išnagrinėjo ta pati Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Damanskienė, kuri dar 2010 m. nagrinėjo mano skundą dėl man paskirto suėmimo", - sakė N. Laurinaitis.

Jis sakė atskiru raštišku teikimu kreipęsis ir į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją su teikimu iškelti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai J. Damanskienei drausmės bylą ir perduoti ją nagrinėti Teisėjų garbės teismui.

"Taip pat atskiru pareiškimu kreipiausi į generalinį prokurorą dėl Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro Giedriaus Tarasevičiaus ar STT Ikiteisminio tyrimo skyriaus viršininko Daumanto Pociaus galimai atliktų neteisėtų veiksmų - piktnaudžiavimo tarnyba, yra pagrindo manyti, klastojant baudžiamąją bylą (...) Kreipiausi tam, kad būtų patikrinta ir nustatyta, kokiu būdu atsitiko taip, kad mano byloje dingo dar 2010 m. priimta nutartis su teismo posėdžio protokolu dėl mano skundo dėl kardomosios priemonės - suėmimo - atmetimo", - teigė N. Laurinaitis.

Jo advokatas Edgaras Dereškevičius pažymėjo, jog tikisi teisingo ir objektyvaus bylos išnagrinėjimo, tačiau neslėpė nusprendęs naudotis ir "STT metodais".

"Tęsdami STT tradiciją panaudoti viešuosius ryšius vienokiems ar kitokiems tikslams, nusprendėme kreiptis į visuomenę ir parodyti, jog vienas šalies pilietis turi teisę taip pat viešai pareikšti poziciją, kurią jis mato asmeniškai, nes yra baudžiamosios bylos dalyvis", - sakė jis.

ELTA primena, kad 2012 m. balandžio 27 d. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas paskelbė apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo už kyšininkavimą "Vilniaus vandenų" generaliniam direktoriui Dariui Norkui ir N. Laurinaičiui skirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant trejiems metams.

STT pareigūnai nustatė, kad minėtieji asmenys iš vienos akcinės bendrovės komercijos direktoriaus P. K. pareikalavo 16 tūkst. litų kyšio už tai, kad "Vilniaus vandenys" pasirašytų su šia bendrove informacinių technologijų paslaugų tiekimo sutartį. Po kurio laiko N. Laurinaitis pakeitė reikalavimą ir kaip kyšio dalį priėmė apmokėtą poilsio kelionę į Egiptą. Įtariamieji apkaltinamąjį nuosprendį buvo apskundę Vilniaus apygardos teismui, tačiau jis paliko galioti pirmo šios instancijos teismo nuosprendį.

Kovo 12 d. STT Vilniaus valdybos pareigūnai baigė tirti dar tris nusikalstamos veikos epizodus, kurių tyrimas 2012 m. buvo išskirtas iš 2009 m. pradėto didelės apimties ir sudėtingo ikiteisminio tyrimo dėl didžiausios šalyje vandentiekio bendrovės "Vilniaus vandenys" buvusių vadovų ir darbuotojų nusikalstamų veiksmų bendrovei vykdant viešuosius pirkimus ir sudarant bei vykdant sutartis su kitomis įmonėmis.

Ikiteisminį tyrimą dėl kitų tirtų galimai nusikalstamos veiklos epizodų, kuriuos tiriant įtarimai dėl kyšininkavimo buvo pareikšti UAB "Vilniaus vandenys" generaliniam direktoriui, vieno iš bendrovės padalinių vadovui, o dėl papirkimo - dviejų bendrovių direktoriams, šių metų sausio pabaigoje tyrimui vadovavęs prokuroras nutraukė, nes atlikus visus galimus ikiteisminio tyrimo veiksmus nebuvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių pastarųjų kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo.