Už sunkų nusikaltimą negalima atleisti

Pagal šiuo metu galiojantį Baudžiamąjį kodeksą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienų iki trejų metų. Tai reiškia, kad net už sunkaus nusikaltimo padarymą nuteistam asmeniui valstybė gali suteikti tam tikrą „indulgenciją“, t.y. sudaromos sąlygos sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims išvengti realios laisvės atėmimo bausmės. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas siūlo šią teisinę spragą užlopyti, nepaliekant teismui galimybės už sunkų nusikaltimą palikti žmogų laisvėje.

„Baudžiamajame kodekse nurodyta, kad sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį Baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija šešerius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo. Sunkūs nusikaltimai yra vieni pavojingiausių nusikaltimų, savo pavojingumu nusileidžiantys tik labai sunkiems nusikaltimams, jų keliama grėsmė visuomenei yra akivaizdi, o asmenys, darydami šiuos nusikaltimus, supranta būsimas pasekmes ir jų siekia, t.y. tyčia sukelia sunkias pasekmes valstybės saugomoms vertybėms - žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, nuosavybei. Dėl šios priežasties, bausmės vykdymo atidėjimą taikant ir tyčinius sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims, bausmės tikslai nepasiekiami - asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, nesijaučia nubaustas, neapribojama galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, neužtikrinamas teisingumo principo įgyvendinimas“, - „Vakaro žinioms“ dėstė V.Bakas.

Anot jo, atidėjus bausmės, paskirtos už padarytą sunkų nusikaltimą, vykdymą, asmuo iš esmės išvengia realaus ir pagrįsto baudžiamosios atsakomybės efekto, o sunkus nusikaltimas nėra ta nusikalstamų veikų kategorija, už kurią valstybė turėtų suteikti tam tikras „lengvatas“, sudarančias galimybę išvengti baudžiamosios atsakomybės.

„Galimybe atidėti laisvės atėmimo bausmę praktikoje pasinaudojama vis dažniau. Teismų praktikoje dažnai nueinama lengviausiu keliu - sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas, taip sudarant galimybes pavojingiems asmenims atsidurti laisvėje ir toliau daryti nusikaltimus. Pastarojo meto rezonansiniai įvykiai rodo, kad lygtinai nuteisti asmenys yra susiję su pačių žiauriausių, visuomenę sukrėtusių nusikaltimų padarymu“, - akcentavo parlamentaras.

Beje, asmenų, kuriems bausmės vykdymas atidedamas (tiesa, ne vien už sunkius, bet ir už lengvesnius nusikaltimus), skaičius nuolat didėja: 2014 m. tokių asmenų buvo 1278, 2015 m. - 1375, 2016 m. - 1473.

„Mano galva, politikai, vykdydami aklas užduotis mažinti kalinių skaičių, siekia statistinio pokyčio, o ne kokybinio, nes Teisingumo ministerija buvo užsibrėžusi tikslą spręsti kalėjimų perpildymo problemą. O dabar lygtinai nuteisiami asmenys, nepriklausomai nuo to, ar jie padarė smulkius nusikaltimus, ar apiplėšinėja, žaloja, prievartauja žmones. Pastarieji rezonansiniai nusikaltimai rodo, kad toks liberalizavimas visiškai nepasiteisino. Nors ko čia stebėtis. Kaip gali pasiteisinti nebaudžiamumas? Jokio atleidimo už tyčinį sunkų nusikaltimą negali būti. Negalima suteikti vilties, kad už sunkų nusikaltimą galima išvengti bausmės. O kas darosi dabar? Plaukai šiaušiasi, kas vyksta teismų praktikoje. Lygtinai nuteisiami net ne už pirmą sunkų nusikaltimą, bet ir už antrą, trečią. Bet ir už pirmą reikia griežtai bausti. Koks atleidimas gali būti už išžaginimą, tyčinį žmogaus sužalojimą?“ - baisėjosi V.Bakas.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“