Ugnis aukų tyko savaitgaliais

Nuo šių metų pradžios šalyje kilusiuose gaisruose jau žuvo 45 žmonės. Aštuoniuose gaisruose žuvo po du šalies gyventojus, trijuose - po tris. Per du pirmuosius praėjusių metų mėnesius žuvo 26 asmenys. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnų teigimu, dažniausiai gyventojai gaisruose žūva penktadieniais ir šeštadieniais. Šiais metais per minėtas dvi dienas žuvo atitinkamai 12 ir 10 žmonių. Todėl nenuostabu, kad prieš Kovo 11-osios ilgąjį savaitgalį ugniagesiai dar kartą įspėjo, jog, norint išvengti skaudžių nelaimių, būtina nepamiršti atsargumo, ir priminė elementarias taisykles.

Tačiau praėjęs savaitgalis išskirtinis netapo ir per jį įvyko du pražūtingi gaisrai - žuvo keturi žmonės. Pirmasis šeštadienį paryčiui kilo Vilniaus rajone. Viktariškių kaime degė nenaudojamas (apleistas) vieno aukšto mūrinis namas. Užgesinus gaisrą pastato viduje rasti, kaip spėjama, 36 ir 37 metų vyrų kūnai. Užvakar po pietų Jonavoje liepsnojo nedidelis vieno kambario butas penktame daugiabučio aukšte. Ugniagesiai jame rado dvi garbingo amžiaus moteris. 72 ir 73 metų senutės dar rodė gyvybės ženklus, tad jas gaivino ne tik gaisrininkai, bet ir atskubėję medikai. Tačiau visos pastangos išsaugoti nukentėjusiųjų gyvybes baigėsi nesėkmingai ir jos po beveik pusvalandžio mirė.

Vygandas Kurkulis, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas:

Kol kas negalime įvardyti mirtinų savaitgalio gaisrų priežasčių, tačiau tendencijos vienareikšmiškos. Daugiau kaip 70 proc. visų gaisruose žuvusių žmonių buvo neblaivūs. Ir daugumai iš jų nustatytas vidutinis arba sunkus girtumas. Tai matydami ir stengiamės perspėti tuos žmones, kurie dar gali mus išgirsti. Tad ir prieš praėjusį savaitgalį išplatintas įspėjimas parašytas ne dėl to, kad neturime apie ką daugiau rašyti.

Šis savaitgalis dar sutapo ir su socialinių išmokų dienomis. Kelerių metų skaičiai rodo, kad tai susiję su mirtinais gaisrais ir ugniagesiai šioms tendencijoms negali daryti tiesioginės įtakos. Ir tai matome ne tik mes. Policijai taip pat padaugėja iškvietimų. Todėl bandome prisibelsti per plačiąją visuomenę. Jei dar kam nors tai rūpi, prašome, kad kaimyną prižiūrėtų tas 2-3 dienas, per kurias jis prageria pašalpą ir paskui būna truputį ramesnis. Juk kai po tragiškos nelaimės pasikalbi su aplinkiniais, paaiškėja, kad visi prieš tai matė „kominį“ kaimyną.

Lietuvoje socialinių problemų turinčių žmonių yra kur kas daugiau nei ugniagesių. Tad situacija nepasikeis net jei ir visus gaisrininkus pašalpų gavimo dienomis pastatysime prie tokių asmenų. Bėda ta, kad žmonės gyvena šia diena. Gavau pinigų, juos pragėriau ir toliau kaip nors bandysiu išgyventi iki kitos pašalpos.

Ne vienus metus ugniagesiai kartu su savivaldybėmis ir socialiniais darbuotojais ieško šios problemos sprendimo būdų. Kai kuriose savivaldybėse nuolat geriantiems ribojamos išmokos. Mes stengiamės aplankyti tas šeimas, kuriose išgeriantys tėvai augina nepilnamečius vaikus. Apžiūrime aplinką ir bent jau šviesią ateitį turintiems vaikams paaiškiname apie kylančias grėsmes bei pavojus, formuojame pirmuosius saugios gyvensenos įgūdžius, jei tėvams, išskyrus butelį, daugiau niekas nerūpi, o vaikai jiems yra tik papildomas pinigų šaltinis. Ir tai padeda. Nors nedažnai, tačiau yra atvejų, kai pabudęs vaikas išveda nepakylančius tėvus ar bent pats išbėga iš degančių namų. 

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“