Trumpas spektaklis vietoj teisingumo

Teisme - pageidavimų koncertas

Į bylos svarstymą atvyko buvę liberalai Eligijus Masiulis ir Šarūnas Gustainis, buvęs Darbo partijos narys Vytautas Gapšys ir buvęs „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis. Prieš posėdį R.Kurlianskis nebuvo linkęs daugžodžiauti, bendraudamas su žurnalistais. Tačiau pasakė manantis, kad netikėtumų byloje dar turėtų būti. Paklaustas, kuo dabar užsiima, R.Kurlianskis sakė, kad šiuo metu nedirba. Tik studijuoja bylą.

Teisme bylą kuruojantis prokuroras Justas Laucius, regis, visai negąsdino įtariamųjų. Prie prokuroro priėjęs R.Kurlianskis netgi bandė tiesti ranką, norėdamas pasisveikinti. Tačiau teko nusivilti, išgirdus prokuroro atsakymą, kad šis sveikintis teismo salėje negali. Tačiau kontakto su R.Kurlianskiu nevengė atvykęs E.Masiulis. Priėjus trumpam pokalbiui, planuotų temų gal ir nepavyko aptarti. Buvo matyti, kaip fotografų dėmesys glumina įtariamuosius, tad jie persimetė vos keliais žodžiais ir užėmė savo vietas kaltinamųjų suole, šalia kitų.

Baudžiamąją bylą nagrinėja trijų teisėjų - Jurgitos Kolyčienės, Ugniaus Trumpulio ir Nijolės Žimkienės - kolegija. Pradėjus posėdį, nuskambėjo kaltinimai kiekvienam įtariamajam, koncernui „MG Baltic“, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui, Darbo partijai.Teisėja pastebėjo, kad neatvyko vienas iš įtariamųjų - kyšio ėmimu įtariamas G.Steponavičius. Advokato perduotame dokumente, Seimo narys tvirtina, esą apie komandiruotę sužinojo daug ankščiau nei buvo paskelbta posėdžio data. Seimo valdyba G.Steponavičių su kitais Švietimo ir mokslo komiteto nariais birželio 5-7 d. į Suomiją komandiruoti sutiko balandžio 11 d. sprendimu. „Tai tik pirmas posėdis, prašau nagrinėti man nedalyvaujant, jeigu įmanoma“, - rašoma G.Steponavičius prašyme. Parlamentaras taip pat iš karto išvardijo visą eilę datų, kurios jam taip pat būtų nepatogios dalyvauti teismo procese. Teisėjai N.Žimkienei pasiteiravus įtariamojo advokato, kada šis gavo S.Steponavičiaus pasirašytą dokumentą, advokatas patvirtino, kad tai įvyko penktadienį.

Nors iki tol visi įtariamieji buvo itin santūrūs, regis, ši žinia kaip reikiant praskaidrino jų nuotaikas. Viename suole sėdintys įtariamieji lengviau atsikvėpė, tarpusavyje apsikeitė keliais komentarais, net R.Kurlianskio iki tol akmeniniame veide, regis, sušmėžavo šypsenėlė.

Iš karto po G.Steponavičiaus advokato pateiktos staigmenos dėl neatvykusio jo ginamojo, koncerno „MG Baltic“ advokatas Linas Belevičius iš anksto suskubo pranešti, kad net susirinkus visiems proceso dalyviams, jis norės nušalinti teismą. Teisėjai pasiteiravus, kas trukdo tokį prašymą pateikti šiandien, advokatas paaiškino, kad pagal Baudžiamąjį procesą, to negalintis padaryti, kol procese nedalyvauja visi jo nariai. „Bent jau aš taip suprantu įstatymą“, - paaiškino L.Belevičius. Teismui neliko nieko kita, tik paskelbti kitą posėdžio datą. Ji - birželio 8 d. Beje, galima tik spėlioti, ar ir jis nebus nukeltas dėl to, kad jau dabar planuojama nušalinti teismą.

Jokio pykčio neatvykusiam

Po posėdžio prokuroras J.Laucius nenorėjo spėlioti, ar toks pirmojo teismo posėdžio scenarijus buvo suplanuotas iš anksto. „Aš ne aiškiaregys, negaliu atsakyti į tokius klausimus“, - atsakė prokuroras ir pabrėžė, kad buvusiam liberalui jokia kardomoji priemonė nėra taikoma, nes nėra rizikos, jog G.Steponavičius nuspręstų slapstytis.

Kitas kaltinamasis - buvęs liberalų sąjūdžio pirmininkas E.Masiulis - tikino, kad niekaip neprisidėjo prie to, jog G.Steponavičius neatvyko. E.Masiulis akcentavo, kad apskritai su G.Steponavičiumi nebendrauja. Pats E.Masiulis tikino, kad yra nusiteikęs dirbti ir nagrinėti bylą. Jis sakė, kad laukia kol turės galimybę teismui pateikti savo vertinimus.

Beje, pasak buvusio liberalo, teismui įtaką galėjo padaryti jau paskelbtos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto parlamentinio tyrimo išvados. „Nieko čia nuostabaus ir nieko keista. Jeigu tikslas yra artėjant teismo procesui suformuoti, sustiprinti visuomenės opiniją, kad čia vyko kažkokie baisūs dalykai, tai natūralu, kad ir mano pavardė minima. Bet pati išvada yra paremta suklastotais dokumentais. Nes yra krūva faktinių neatitikimų, kurie įrašyti valstybės saugumo departamento pažymoje. Manau, kad visgi Seimas, Seimo komitetas vykdydamas tyrimą peržengė savo kompetencijos ribas ir pradėjo vykdyti teisingumą, kas pagal Konstituciją priklauso teismui. Tiesiog noriu palinkėti, kad kiekvienas dirbtume savo darbą“, - sakė E.Masiulis.

„Vakaro žinių“ kalbintas teisininkas, Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Julius Sabatauskas sakė manantis, kad G.Steponavičius turėjo pranešti teismui apie tai, kad negalės dalyvauto posėdyje iš karto, kai paaiškėjo posėdžio data. Tačiau, parlamentaras sakė abejojantis, kad kitame posėdyje visgi pavyktų nušalinti teisėjus. Nors J.Sabatauskas nedrįso prognozuoti, kiek laiko gali užtrukti ši byla, jis patikino neabejojantis, kad ji Lietuvai nemažai kainuos. „Blogai tai, kad daug medžiagos buvo paviešinta, o tai Lietuvai tikrai ne į naudą. Todėl, kad pasibaigus teisiniam nagrinėjimui Lietuvoje, manau, atsiras pagrindas kreiptis į Strasbūro teismą ir Lietuvai tai kainuos. Nes bylos aplinkybės buvo aptarinėtos viešai, o politiniai veikėjai jau išsakė savo nuomones. Lietuva nepasimoko iš ankstesnių pavyzdžių: Audriaus Butkevičiaus, Henriko Daktaro ir kitų bylų. Jos Lietuvai kainavo, nes politikai taip pat iš anksto buvo išsakę savo nuomones. Deja, niekas nežiūri valstybinių interesų. Visi paiso tik asmeninių, siaurų politinių interesų“, - sakė J.Sabatauskas.

***

- Po to, kai jau į pirmąjį bylos posėdį neatvyko vienas iš kaltinamųjų, galima įžvelgti, kad teisminis procesas bus bandomas vilkinti? - „Vakaro žinios“  paklausė Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataro, teisininko Egidijaus BIČKAUSKO.

- Tai, kad G.Steponavičius neatvyko, manęs nenustebino nė trupučio. To buvo galima laukti ir tikėtis. Nedarykime skubotų išvadų ir avansu nenuteiskime pačių teisiamųjų. Nors kalbant apie G.Steponavičiaus išvyką, nemanau, kad tai geriausias būdas užtikrinti savo teises. Juo labiau kad šalia jo procese dalyvauja ir daug kitų žmonių. Reikia gerbti ir juos. Įžvelgčiau tam tikrą nepagarbą teismui. Nors bijau, kad formaliai teismas negalės dėl to prisikabinti.

Suprantama, kad sėdintys teisiamųjų suole visais įmanomais būdais gina ir gins savo laisvę ir savo požiūrį. Atitinkamai, kaltintojai taip pat imsis visų įmanomų priemonių. Tačiau vienaip ar kitaip pagal mūsų procesą kaltintojai turi daugiau galimybių imtis reikalingų priemonių nei teisiamieji.

- Kokia žinutė siunčiama visuomenei, kai kaltinamieji rodo nepagarbą procesui ir pačiam teismui?

- Argi tai pirmas kartas? Tai tam tikra nepagarba teismui, tačiau taip pat ir signalas, kad teismas nepasiduoda, nes jau parodė, kad spręs viską įstatymų numatyta tvarka. Tad šiame procese visko galima laukti. Sunku pasakyti, kiek vieni teisiamieji derina savo pozicijas su kitais. Nes galimos įvairios improvizacijos. Jos bus viso proceso metu. Bet jau vien dėl teisiamųjų ir advokatų skaičiaus, netgi techniniu požiūriu, tai nebus paprastas teisminis procesas. Neabejoju, kad jis užsitęs.

Norime tikėti, kad teismas įvertins visa tai, apie ką mes kalbame, nešališkai. Ir aš turiu daug abejonių. Galų gale kas šiandien galėtų kategoriškai pasakyti, kad pinigai, kurie buvo perduoti E.Masiuliui, buvo kyšis jam ar dotacija partijai? Aš turiu savo nuomonę, bet noriu tikėti, kad viskas bus įvertinta. Niuansų yra nemažai. Noriu, kad teismas į tai pažvelgtų objektyviai, įvertinęs įvairias smulkmenas, net ir tai, atvyko kaltinamasis į teismo procesą, ar ne.

- Kaip vertinate jau dabar sklandančias prognozes, esą pasinaudojant procedūromis bus bandoma vilkinti procesą kol sukaks senatis?

- Jei ant vienos svarstyklių lėkštutės būtų pasirinkimas, kad E.Masiulis ir koncerno atstovai būtinai turi atsidurti kalėjime, o ant kitos lėkštutės - objektyvios tiesos nustatymo būtinybė, man svaresnė būtų pastaroji lėkštelė. Net jei E.Masiulis ir turėtų atsidurti kalėjime, bet neatsidurtų. Man ne taip svarbu, ar šioje byloje bus nuteistųjų. Tai ne tokia byla, kai kažko iš kaltinamųjų nepasodinus ilgiems metams, turėtume bijoti vakare išeiti į gatvę. Todėl man šiuo atveju svarbiau objektyvi teisybė, o ne tai, kad kažkas gautų baudą ir netektų laisvės pusei metų. Juo labiau tai politinė byla. Politinės reputacijos suteršimas, prarastos galimybės vėliau užsiimti politine veikla ar politinė pamoka kitiems, manau, yra daug svarbiau. Gal kažkam kitam keršto dvasia yra svarbesnė. Man - ne.

Informacija

* Ikiteisminio tyrimo metu apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 - praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Atlikta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.

* Įtariama, kad Š.Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, G.Steponavičius - 15 tūkst. eurų, V.Gapšys - daugiau nei 27 tūkst., E.Masiulis kaltinamas daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšio paėmimu.

* Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis - kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic“ įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.

* Įtariama, kad politikai dėl kyšių tarėsi su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu R.Kurlianskiu, o vėliau Seime ar kitose institucijose siūlė arba palaikė koncernui palankias iniciatyvas.

* Visi įtariamieji savo kaltę neigia. „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus bylą pavadino politizuota, o kaltinimus laiko nepagrįstais.

* Bylą sudaro 108 tomai, kaltinamasis aktas - 450 puslapių.