Teoriškai pensininkas, praktiškai beturtis

Ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo pradėtas prieš keletą dienų, kai į pareigūnus kreipėsi pensijos akyse nematęs jos „gavėjas“. Pirminiais teisėsaugininkų duomenimis, senatvės pensija vyrui be jo žinios buvo paskirta maždaug prieš ketverius metus. Pensijos pinigai – 470 litų – kiekvieną mėnesį pervedami į šio vyro vardu atidarytą sąskaitą ir nuimami jo vardu išduota mokėjimo kortele. Nesunku paskaičiuoti, kad per ketverius metus šiam pensinio amžiaus vyrui turėjo būti išmokėta daugiau nei 22,5 tūkst. litų pensijos.

Apie tai, kad jau ne pirmus metus gauna senatvės pensiją, vyras pareigūnams teigė sužinojęs šių metų pavasarį, kai apsigyveno Telšių nakvynės namuose. Yla iš maišo išlindo, kai stogo virš galvos dėl gaisro netekęs vyras kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir rūpybos skyrių, prašydamas suteikti pastogę nakvynės namuose. Policijai pareiškimą dėl nežinia kur prašapusios pensijos parašęs vyras nakvynės namuose ilgai neužsibuvo – darbo nebijančiam varguoliui gyvenamąjį plotą jau suteikė viena ūkininkų šeima.

Kaip galėjo atsitikti, kad pensininkui mokama pensija pateko visai ne į jo kišenę? Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Telšių skyriaus vedėja Alma Šimkienė „Respublikai“ teigė esą jokio kriminalo čia nėra.

„Viskas atlikta teisėtai, dokumentai tvarkingi, - teigė A.Šimkienė „Respublikai“. - Galbūt tas žmogus pamiršo, kad jis suteikė įgaliojimą kitam asmeniui atlikti visus veiksmus, susijusius su pensijos skyrimu? Šį įgaliojimą išdavė notaras“.

Telšių socialinių paslaugų centro, kurio vienas padalinių yra nakvynės namai, direktorė Rasa Gustienė neatmetė galimybės, kad nukentėjusiuoju, kuris nėra lietuvis, kažkas galėjo paprasčiausiai pasinaudoti. Tam, kad užvaldyti jo pensiją.

„Kadangi šis vyras yra svetimtautis, jis galėjo ir nesuprasti, ant kokio dokumento pasirašo, - svarstė R.Gustienė. - Kažkas tuo galėjo pasinaudoti. Deja, bet tarp mūsų nemažai žmonių, kurie moka gyventi kitų sąskaita“.

Pensiją gaunantis, bet jos nematantis pensininkas prieš peržengdamas nakvynės namų slenkstį beveik aštuonerius metus darbavosi vienoje Telšių rajone veikusioje stručių fermoje. Be jokio užmokesčio – tik už kuklų maisto davinį ir už pastogę toje pačioje fermoje įrengtose gyvenamosiose patalpose. Šį balandį fermą sunaikino gaisras. Tada joje nugarą lenkęs vyras ėmėsi ieškotis naujos pastogės ir sužinojo apie tai, kad jo vardu jau ne pirmus metus mokama pensija.