Teismuose - verslininkų ir vandentiekininkų konfliktai

2012-05-13 19:22

AB "Klaipėdos vanduo" prireikė daugiau nei trejų metų, kad įrodytų, jog žuvies fabriką valdanti UAB "Espersen Lietuva" išleisdavo didesnio užterštumo nuotekas nei leidžia normos ir turi vandentiekininkams sumokėti dešimtis tūkstančių litų. Šis teisminis ginčas taip pat privertė miesto politikus patvirtinti naują mokesčio už padidintos taršos nuotekas tvarką.

Anot "Klaipėdos vandens" vadovo Leono Makūno, su verslininkais dažnai bylinėtis netenka, tačiau artimiausiu metu gali prireikti inicijuoti dar vieną teisminį procesą dėl to, kad nerandama bendros kalbos su Kretingalėje įsikūrusia mėsos perdirbimo įmone "Agrovet".

Prireikė Aukščiausiojo Teismo

Ginčas tarp AB "Klaipėdos vanduo" ir UAB "Espersen Lietuva" kilo dar 2009-aisiais, kai vandentiekininkai pareikalavo mokėti didesnius mokesčius, nes įmonės nuotekose užfiksavo didesnę taršą nei leistina (jose buvo gyvsidabrio).

Iš pradžių žuvininkai ginčijo, kad jų nuotekos nėra užterštos labiau nei leistina, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas palaikė "Klaipėdos vandens" ieškinį ir priteisė reikalaujamą sumą. Tačiau "Espersen Lietuva" apskundė šį sprendimą ir kartu Klaipėdos apygardos administraciniame teisme pradėjo įrodinėti, kad neteisėta yra pati tokio mokesčio apskaičiavimo tvarka.

Šioje byloje viskas pasisuko ne vandentiekininkų naudai po to, kai Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) atstovai pareiškė, jog tokia tvarka turi būti suderinta su šia institucija. Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad iš daugiau teršiančių abonentų gali būti imamas didesnis mokestis, tačiau jo nustatymo ir taikymo tvarka turi būti suderinta su VKEKK. Tad būtent tokios uostamiesčio Tarybos patvirtintos taisyklės ir buvo pripažintos prieštaraujančiomis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymui.

Remdamasis minėtuoju sprendimu Klaipėdos apygardos teismas patenkino "Espersen Lietuva" prašymą ir panaikino bendrovei nepalankų pirmosios instancijos teismo sprendimą. Tada jau "Klaipėdos vanduo" padavė kasacinį skundą Aukščiausiajam Teismui (AT) ir kartu inicijavo, jog miesto Taryba patvirtintų jau naują, su VKEKK suderintą, mokesčio už padidintą taršą skaičiavimo tvarką.

AT konstatavo, kad šiame ginče teisingas buvo pirmosios instancijos teismo sprendimas, palankus vandentiekininkams. Anot AT kolegijos, administracinio akto pripažinimo neteisėtu teisiniai padariniai galioja tik į ateitį, tad žuvininkai už taršą visgi turi susimokėti.

Anot L. Makūno, kol kas "Espersen Lietuva" pagal šį sprendimą turės sumokėti apie 62 tūkst. litų, tačiau dar yra ir kitų analogiškų neapmokėtų sąskaitų su gerokai didesnėmis sumomis. "Vakarų ekspresas" buvo rašęs, kad visa suma gali siekti apie 200 tūkst. litų.

"Kadangi Aukščiausiasis Teismas formuoja teismų praktiką, tikimės, kad dėl kitų sąskaitų apmokėjimo pavyks susitarti gražiuoju, nebereikės bylinėtis", - sakė L. Makūnas.

Derybos baigsis teisme?

Pasak "Klaipėdos vandens" vadovo, dažnai bylinėtis su verslininkais netenka. Tačiau šiuo metu svarstoma galimybė paduoti į teismą Kretingalėje įsikūrusią mėsos perdirbimo įmonę "Agrovet", kuri atsisako pasirašyti vandens tiekimo sutartį.

"Šiai bendrovei iki pernai metų pabaigos vandenį tiekė ir jos nuotekas valė mūsų antrinė įmonė "Klaipėdos rajono vandenys". Nuo 2012-ųjų pradžios mes perėmėme visus šios įmonės klientus, o jai liko tik infrastruktūros priežiūros darbai. "Agrovet" priklauso apie 430 metrų ilgio nuotekų vamzdis. Mes sutinkame jį nuomotis, tačiau nesutariame dėl kainos. Dėl to įmonė nesutinka pasirašyti vandens tiekimo sutarties, nors jis jai ir toliau tiekiamas. Aišku, būtų galima "užsukti kranelį", tačiau nesiruošiame to daryti, nes mėsos perdirbėjai patirtų didžiulių nuostolių, todėl tikriausiai ginčą teks spręsti kitu civilizuotu būdu - per teismą", - sakė L. Makūnas.

"Agrovet" vadovas Augenijus Gudžiūnas savo ruožtu nenorėjo detaliau komentuoti šios konfliktinės situacijos ir teigė, kad vyksta "normalios verslo derybos".