Teismui perduotoje byloje – 85 metų pensininkės nelegalūs fokusai su pinigais

Kaip nustatyta ikiteisminio tyrimo metu, garsioji pensininkė suteikė ne mažiau kaip 90 paskolų iš viso už 2 mln. 369 tūkst. litų ( beveik 686,2 tūkst. Eur), jas gavo ne mažiau nei 80 fizinių asmenų.

Ir tai tik oficialūs duomenys, kuriuos policijos tyrėjams 2018 m. pabaigoje pateikė M.Balsienės veiklos patikrinimą surengusi Klaipėdos VMI. Mokesčių inspektoriai rėmėsi dokumentais, gautais iš notarų biurų, teismų, kur bankininkė bylinėjosi ar tebesibylinėja su skolininkais, antstolių kontorų: vekseliais, paskolų sutartimis, pakvitavimais, ieškiniais, vykdomaisiais raštais, išrašais iš antstolių duomenų bazės, o taip pat liudyti sutikusių skolininkų paaiškinimais.

Tačiau, žurnalistės žiniomis, dar nemažos sumos cirkuliavo ir tuomet, kai buvo sudaromos niekur viešai nefigūravusios sutartys ar tiesiog surašomi skolos lapeliai, o šiame nelegaliame versle kartu su motina sukosi ir vienas iš klaipėdietės sūnų.

Prieš kelerius metus Generalinės prokuratūros paprašyta, patikrinimą surengusi VMI aptiko ne tik notariškai sudarytų sutarčių „be palūkanų“, bet ir tai, kad dar 9 asmenys nuolat darė pavedimus į šešėlinės bankininkės sąskaitas ir jai pravedė dar beveik 100 tūkst. litų. Buvo aiškinamasi, kuo remiantis svetimi žmonės buvo tokie dosnūs klaipėdietei. Be to, Registro centro duomenų bazėje buvo aptikti ir 38 nekilnojamojo turto hipotekos atvejai, kai hipotekos registratorė buvo M.Balsienė.

Nustatyta, kad nelegaliai veikusi kreditų teikėja buvo inicijavusi aštuoniolika civilinių bylų. Tikrintojai rėmėsi iš Klaipėdos miesto apylinkės, Kretingos ir Skuodo rajono apylinkių teismų gautais dokumentais, tačiau, žurnalistė gavo ir Palangos bei Jonavos pirmosios instancijos teismų atsakymus apie čia buvusias bylas, kuriose M.Balsienė buvo ieškovė ir siekė prisiteisti ne tik skolas, nemažas netesybas, bet ir išieškojimo išlaidas.

Žurnalistė suskaičiavo, jog tiek pirmosios, tiek aukštesnių instancijų teismuose nagrinėta daugiau kaip keturiasdešimt civilinių bei baudžiamųjų bylų, kuriose figūravo šešėlinė bankininkė.

Taip pat tyrėjai nustatė, kad iki šiol į M.Balsienės sąskaitas nuolat įkrenta antstolių iš skolininkų išieškomi pinigai. Vien uostamiesčio antstolės Brigitos Tamkevičienės kontoroje per pastaruosius penkiolika metų įvykdytos ar dar tebevykdomos 39 vykdomosios bylos išieškotojos M. Balsienės naudai, o šiomis dienomis išieškoma suma, žurnalistės skaičiavimais, siekia ne mažiau nei 200 tūkst. eurų.

Nustatyta, kad paskolų sutartys buvo surašomos taip, kad nebūtų įmanoma atsekti, kiek palūkanų teks mokėti skolininkams ir koks bus bankininkės uždarbis: žmonės skolinosi vieną sumą, o dokumentuose buvo įrašoma visai kita didesnė , kur jau buvo įskaičiuotos sutartos palūkanos. Dėl jų dydžio kiekvienąsyk tartasi individualiai, tačiau jos buvusios tikrai drakoniškos. Apie tai Klaipėdos apylinkės teisme, kur nagrinėjama baudžiamoji byla dėl M.Balsienės neteisėtos ūkinės finansinės veiklos, pasakojo liudytojai, kai kurie iš jų jau anksčiau bendravimo su M.Balsiene subtilybes atskleidė ir žurnalistei.

Namuose – pinigų saugykla

Dar anksčiau surengto patikrinimo metu, kai į VMI kreipėsi skolininkai, moteris mokesčių inspektoriams nurodė, kad, be viso kito, banko sąskaitose turi beveik 500 tūkst. litų santaupų. Pagrįsti savo pajamų kilmės ji VMI negalėjo, o policijos tyrėjai ir prokurorai, regis, į tai išsamiau nesigilino.

Į M.Balsienę, padedant nekilnojamojo turto agentūroms ir perskaičius skelbimus laikraščiuose, kreipėsi tie, kam padėti atsisakė bankai – ir eiliniai rūpesčių kamuojami miestiečiai, ir verslininkai, tarp jos klientų buvo ir policijos pareigūnų. Susitarus ar įkeitus turtą, buvo galima pasiskolinti ir kelis šimtus ar tūstančius , ir 100 ar net 200 tūkstančių litų.

Beveik aštuoniolika metų netrukdomai ir niekieno nevaržoma besidarbavusi šešėlinio banko veikėja ne tik neturėjo finansinei paskolų veiklai privalomo juridinio asmens statuso (šiuo atveju – individualios kreditavimo įmonės) bei Lietuvos banko leidimo, bet ir neteikė mokesčių administratoriui jokių finansinių ataskaitų bei valstybei iš šios veiklos nesumokėjo nė vieno cento.

M.Balsienė, prieš kelerius metus su žurnaliste kalbėdama apie paskolų verslą ir tai, iš kur atsiradusios tokios krūvos pinigų kreditams dalinti bei savo gerovei kurti, pateikė įvairių versijų, viena iš kurių – didžiulius pelnus davę namuose pagamintų konditerijos gaminių pardavimai turgavietėse, tarp jų ir kaimyninės Karaliaučiaus srities miestuose.

„Keturiasdešimt metų atidirbau mokyklose ir dvidešimt vienerius turguje, ten paprekiaudavau ir taip užsidirbau maišus pinigų. Nepriklausomybės pradžioje niekas nesirūpino, kad būtų mokami valstybei mokesčiai, aš ir nemokėjau. Taip užsidirbau milijonus“, – apie pyragų verslą kalbėjo moteris. Taip pat ji tikino į Rusijos turgūs vežusi Lietuvoje siūtus sportinius kostiumus, „firminius“ džinsus, o Klaipėdoje paprekiaudavusi apatiniu trikotažu ir pėdkelnėmis.

Šešėlinio verslo veikėja žurnalistei atviravo, jog net bandė VMI uždeklaruoti turinti keletą milijonų litų grynųjų pinigų, bet tai jai nepavykę.

Pinigų buvę tiek daug, kad, klaipėdietės teigimu, ji savo name jiems saugoti buvo paskyrusi visą vieną kambarį.

„Nė iš vieno žmogaus nepaėmiau nė centro palūkanų. Darau labdarą. Ateina žmonės, paprašo, padedu, paskolinu kaip labdarą. Noriu padaryti žmonėms gerus darbus“, – tikino klaipėdietė ir aiškino, kad nesant pajamų nuo šios veiklos ji valstybei nemokėjo mokesčių.

Tos pačios pozicijos ji laikėsi ir dabar teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą.

Skolai atgauti – ir drastiškos priemonės

Tai, kad M.Balsienė skolindama pinigus fiziniams asmenims siekė finansinės naudos ir ją gavo, žurnalistei pasakojo ir buvę bei esami šešėlinės bankininkės skolininkai, ir liudytojai teisme.

Vieną iš pirmųjų klaipėdietės „bankininkės“ klientę M.N. po netrumpų paieškų žurnalistei pavyko surasti jau gyvenančią emigracijoje toli nuo Lietuvos. Moteris pasakojo, kad pasirašiusi paskolos sutartį iš M.Balsienės savo verslui plėtoti pasiskolino 8 tūkst. dolerių.

„Tuomet tai buvo labai dideli pinigai“, – pasakojo M.N. Anot emigrantės, buvo sutarta, kad kas mėnesį ji mokės po 800 litų palūkanų ir tai dariusi net dvylika metų negaudama jokio pakvitavimo. „Versle nuolat trūko pinigų, sukaupti visą skolos sumą buvo neįmanoma, taip ir įsisukau į tą ratą be pabaigos, kai atidavus nemažas palūkanas atidėti lėšų skolai nebelikdavo“, – teigė dabar jau emigrantė.

Anot buvusios klaipėdietės, ji sumokėjusi tokią milžinišką palūkanų sumą, kad tą paskolą atidavė gal dešimt ar daugiau kartų. Nebematydama kitos išeities moteris, Klaipėdoje turėjusi picerijų verslą, pardavė savo nekilnojamąjį turtą, grąžino skolą ir Lietuvai, ko gero, visiems laikams pasakė „atia“. Pašnekovė neslėpė, jog viena iš priežasčių palikti gimtąjį kraštą buvo nuolatinis kreditorės psichologinis terorizavimas.

M.N, kaip ir kiti buvę ar esami skolininkai, pasakojo, jog M.Balsienė buvo nustačiusi labai griežtą palūkanų ar skolos mokėjimo dalimis tvarką: jei pavėluodavai nors dieną, pasipildavo begalė skambučių ar telefoninių žinučių, ji atvažiuodavusi į namus. M.N. teigimu, M.Balsienė turėjo „tokią užrašų knygą, tokį žurnalą“, kur kruopščiai registruodavo visas paskolas, kiekvieną skolininką ir datas, kada turi būti daromos įmokos už palūkanas ar grąžinama skola – kaip tikrame banke.

„Kai atvažiuodavau pas ją į namus ir atveždavau pinigus, ji viską surašydavo tame žurnale, bet niekada neduodavo jokio raštelio, kad pinigus gavo“, – pasakojo M.N.

Panašu, kad nuo šešėlinės bankininkės nebuvo įmanoma niekur pasislėpti, net ir išvykus į užsienį. Štai prieš trejus metus birželį uostamiesčio „bankininkės“ klausimus sprendė Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja. Pastaroji išnagrinėjo ir tenkino antstolio persiųstą išieškotojos M. Balsienės prašymą paskirti kėdainiškę advokatę kuratore skolininkei T. K. Ši deklaravo išvykusi į JAV ir neva nepalikusi jokio savo buvimo adreso.

Skolininkei paskyrus kuratorę, M.Balsienės parinkta advokatė galėjo be T.K. žinios spręsti moters buto išvaržymo klausimus. Taip šešėlinė Klaipėdos veikėja siekė susigrąžinti 5 tūkst. eurų skolą.

Tą pačią paskolą mokėjo antrąsyk

„Jūs ką, juokaujate? Kas gi man duotų pinigus be procentų?“, – taip emocionaliai neseniai vykusio posėdžio metu teisėjo perklausta, ar mokėjo palūkanas, atsakė viena iš buvusių nelegalios bankininkės skolininkių.

Žurnalistei moterį pakalbinus jau ne teismo salėje, pastaroji teigė norinti tik vieno – visiems laikams pamiršti „tą Balsienę“. Klaipėdietė pasakojo pasiskolinusi iš „bankininkės“ 10 tūkst. litų, tačiau notariškai patvirtintoje paskolos sutartyje jau buvo įrašyta 13 tūkst. litų. Trejus metus, iki kol grąžino skolą, kas mėnesį M.Balsienei į namus ji veždavusi dar po 300 litų palūkanų, tad iš viso kreditorei ji atidavė apie 25 tūkst. litų.

Klaipėdietė teismo salėje kelis kartus pakartojo, kad tikrai yra grąžinusi skolą ir tikrai visiškai atsiskaičiusi su M.Balsiene. Vėliau moteris žurnalistei paaiškino, jog buvo labai sunerimusi, nes manė, kad teisme bus reikalaujama įrodyti apie paskolos grąžinimą, o ji nerandanti tai patvirtinančio dokumento.

Teisme ir kiti liudytojai parodė, kad veždavo nustatytą sumą kiekvieną mėnesį šešėlinei bankininkei į namus, o ši pinigus paimdavo ir niekur nepasirašydavo. Be to, vėliau, jei nepavykdavo grąžinti paskolos nustatytą datą, ji kreipdavosi į teismą, neįskaitydavo grąžintos sumos ir prisiteisdavo visą skolą bei palūkanas.

Kodėl nereikalavo jokių pinigų grąžinimo raštelių? Atsakydami į šį klausimą M.Balsienės skolininkai žurnalistei pasakojo, jog tik prasitarus apie bet kokį pakvitavimą, „bankininkė“ įtūždavo: „Jei nepatinka mano sąlygos, atiduok dabar iš karto visą skolą“. Žmonėms tekdavo paklusti.

Tiek anksčiau žurnalistei, tiek teisme skolininkai pasakojo ir apie tai, jog, negavus jokių pakvitavimų, jau grąžintą skolą tenka iš naujo mokėti antrąsyk.

Taip, pasitikėdamas kreditore, į nepavydėtiną situaciją pateko Klaipėdos verslininkas A.B. Per tris kartus jis pasiskolino bei padėjo pasiskolinti draugui, sutikdamas, kad skolos raštelis būtų surašytas jo vardu, 95 tūkstančius litų, iš kurių 20 tūkstančių buvo užslėptos palūkanos. Vyrai M.Balsienei skolas veždavo dalimis, niekada negaudavo jokio pakvitavimo dėl pinigų grąžinimo.

Po ketverių metų, gavęs pranešimą iš teismo, klaipėdietis sužinojo, jog turi darsyk grąžinti ne tik jau išmokėtą sumą, bet ir dar 35 tūkstančius litų delspinigių. Verslininkas ir nagrinėjant baudžiamąją bylą Klaipėdos apylinkės teisme liudijo grąžinęs skolą, bet dabar, pridėjus antstolio mokesčius, jis vėl skolingas beveik 40 tūkst. eurų.

Klaipėdietė B.Š. žurnalistei pasakojo kaip du vandens lašai į A.B. istoriją panašią savo bendravimo su garsiąja uostamiesčio kreditore patirtį. Tais pačiais 2010-aisiais kaip ir A.B. moteris pasiskolino iš M.Balsienės 7600 litų, notariškai patvirtintoje sutartyje buvo įrašyta 10 tūkst. litų suma. Tai taip pat buvo ne pirmasis atvejis, kai B.Š. naudojosi šios kreditorės paslaugomis: ji buvo ką tik grąžinusi nemažą kreditą – 28 tūkst. litų, iš kurių 5 tūkst. litų buvo užslėptos palūkanos.

Moteris teigia, kad visi pinigai dalimis buvo vežami kreditorei į namus grynais, o atskiri pakvitavimai nebuvo išrašomi. Praėjus kuriam laikui po to, kai buvo sugrąžinta visa paskola, M.Balsienė su ieškiniu nukeliavo į teismą ir iš naujo prisiteisė visą skolą.

Labiausiai nepaklusniems ir nesukalbamiems skolininkams M.Balsienė parūpindavo baudžiamąsias bylas ir realius nuosprendžius.

Garsiausias skolininkas ir bendražygis – S.Juzikas

Teisme buvo ir tokių liudytojų, kurie teigė, jog M.Balsienė tikrai pinigus skolinusi be palūkanų, tačiau visi jie buvo kreditorės pažįstami žmonės.

Bene garsiausias šešėlinės bankininkės skolininkas , o tuo pačiu ir bendražygis dabar įkalinimo įstaigoje bausmę atliekantis buvęs policininkas, o vėliau teisininku prisistatinėjęs Sergejus Juzikas. Klaipėdietis dviejose bylose, nagrinėtose prieš trejus ir dvejus metus, nuteistas kalėti ketverius bei šešerius su puse metų už svetimo turto pasisavinimą: S.Juzikas pluoštais pasirašydavo neginčijamus vekselius ir iš jo pramanytomis istorijomis patikėjusių žmonių neva pinigai mokami už sutartas teisines paslaugas, atstovavimą, reikalingi statyboms užbaigti, tėvui gydyti ir pan. išviliojo apie 1,8 mln. eurų.

Neįtikėtina, bet į šio veikėjo pinkles pateko ir apsukrioji šešėlinė bankininkė, kuri , kaip žurnalistei pasakojo buvę jos skolininkai, ir pati yra didelė pinklių meistrė. Iki šiol B.Tamkevičienės antstolių kontora iš nuteistojo M.Balsienės naudai išieško 66 tūkst. eurų.

Žurnalistei pavyko sužinoti, jog S.Juzikas ilgą laiką buvo M.Balsienės svarus pagalbininkas. Garsioji kreditorė su „Teisinių paslaugų įmone“ sutartį sudarė 2011 m., pagal ją teisininkas įsipareigojo būti M.Balsienės patarėjas ir atstovas teisiniais klausimais, vykdyti skolų išieškojimą iš trečiųjų asmenų. Buvo numatytas ir honoraras – 10 proc. nuo iš konkretaus skolininko išieškotos, tiksliau „išmuštos“ sumos. Kaip teisme prisipažino pati M.Balsienė, naujasis pagalbininkas išmokęs ją skolininkams rašyti vekselius.

S.Juzikas buvo ir tas žmogus, kuris bankininkei parūpindavo naujų klientų.

Buvusi policijos pareigūnė A.B. žurnalistei pasakojo kartu su verslo partneriu, taip pat buvusiu policininku A.P., vysčiusi didmeninę prekybą vaisiais ir daržovėmis, vežė juos ir į NVS šalis. Verslui plėtoti skubiai prireikė pinigų, reikėjo apmokėti už didelį kiekį iš Ispanijos atgabentų prekių. A.P. pasinaudoti M.Balsienės „banko“ paslaugomis pasiūlęs būtent Sergejus Juzikas, su kuriuo buvo geri draugai nuo tarnavimo policijoje laikų.

„Kreditorė atvyko į S.Juziko biurą ir tiesiog iš rankinės grynais ištraukė bei padavė 50 tūkst. litų, o A.P. čia pat pasirašė vekselį. Kiek pamenu, pinigus grąžinti reikėjo per savaitę ir jau 10 tūkst. litų daugiau“, – apie prieš kelerius metus įvykusį paskolos sandorį pasakojo klaipėdietė.

„Mane nustebino tai, kad kreditorė, visiškai nepažinodama A.P., taip paprastai, nieko neklausinėdama, išsitraukė ir padavė tokią nemažą sumą pinigų. Kaip sužinojau vėliau, iš M.Balsienės, padedant S.Juzikui , skolinosi daug ir buvusių, ir esamų pareigūnų“, – žurnalistei teigė moteris. Ji nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nagrinėjant M.Balsienės baudžiamąją bylą nebuvo apklausta.

Nuteistasis kaip reikiant pašokdino teismą

Beje, garsusis kalinys Klaipėdos apylinkės teismui užtaisė kur kas didesnį karantiną nei koronavirusas. Pernai vasarą pradėta nagrinėti M.Balsienės baudžiamoji byla nuo lapkričio vidurio iki šių metų gegužės pradžios įstrigo vien dėl to, kad S.Juzikas , kurį norėta apklausti kaip liudytoją, jį kalėti pasiuntusį teismą kaip reikiant pašokdino.

„Neturiu nuotaikos, nenoriu, blogai jaučiuosi“, – tokius paaiškinimus, kodėl kalinys nedalyvaus nuotolinėje apklausoje, iš pradžių siuntė Vilniaus pataisos namų administracija, nepateikdama jokios medicininės pažymos.

Vėliau S.Juzikas, būtent tą dieną ir valandą, kai buvo paskirtas posėdis, sirgo ir lankėsi pas gydytojus.

Kitais atvejais tiksliai tą dieną ir valandą, kai reikėjo liudyti, nuteistajam buvo numatytos procedūros, o apie tai teismą informavusi pataisos namų administracija medikų pažymas žadėjo atsiųsti vėliau.

Baudžiamąją bylą nagrinėjusiam Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkui Svajūnui Bliudsukiui net teko gudrauti – jis paskyrė teismo datą, tačiau S.Juzikui buvo pranešta tik apie dieną, nenurodant valandos, kad šis negalėtų iš anksto vėl suplanuoti kokios procedūros ar vizito pas medikus tiksliai tuo metu, kai turi vykti posėdis. Tačiau ir tai neišdegė – nuteistasis į procedūras buvo išvežtas nuo pat ryto.

Situacija atrodė tikrai komiškai – bausmę atliekantis klaipėdietis įkalinimo įstaigoje elgėsi ne kaip pataisos, o kaip savo namuose.

Po kažkurios vėl neįvykusios vaizdo konferencijos valstybės kaltinimą šioje byloje palaikanti Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė Dalia Stonienė prašė teismo imtis griežtesnių priemonių, kad Pataisos namai užtikrintų liudytojo apklausos organizavimą. „Jei taip elgtųsi laisvėje esantis liudytojas, jis jau seniai policijos būtų atvesdintas, o čia įkalintas asmuo daro, ką nori“, – kalbėjo prokurorė.

Ji siūlė taikyti poveikio priemones tiek S.Juzikui, tiek įkalinimo įstaigos administracijai, o jei ir tai nepadės, organizuoti bausmę atliekančio liudytojo konvojavimą iš Vilniaus į Klaipėdą, kad šis būtų apklausiamas teismo posėdžių salėje.

Teisėjui teko aiškintis, jog dabar nuteistųjų teisės yra labai didelės ir jis gali būti apkaltintas kišimusi į asmens gydymo eigą.

Vėliau Klaipėdos apylinkės teismo pirmininkas net susisiekė su S.Juziką gydančios klinikos medikais ir bandė išsiaiškinti, kokia posėdžio data galėtų būti tinkama.

Galiausiai, netekęs kantrybės, teismas nutartimi įpareigojo Vilniaus pataisos namų vadovą išsiaiškinti, ar pataisos namų administracijos darbuotojai tinkamai vykdė teismo nutartis dėl nuteistojo liudytojo S.Juziko dalyvavimo užtikrinimo septyniuose teismo posėdžiuose, ir pateikti teismui duomenis, pagrindžiančius liudytojo nedalyvavimą.

Tik gegužės 4 d. pagaliau įvykusi nuotolinė apklausa truko vos keliolika minučių. „Jokie ryšiai su Balsiene manęs nesieja. Ji buvo atėjusi į mano įmonę, tik neatsimenu, dėl ko. Ji man skolino pinigus, bet jokių palūkanų jai nemokėjau, tai buvo mūsų reikalai ir susitarimas dėl paskolos. Mes gal ir tarėmės mokėti palūkanas, bet tai nereiškia, kad aš jas mokėjau“, – teigė pagaliau vaizdo ekrane pasirodęs liudytojas.

„Oskaras“ už viso gyvenimo nuopelnus

„Nesutramdoma, nieko nebijanti, kategoriškai diktuojanti savo sąlygas, griežtai ant pavadėlio laikanti savo skolininkus, turinti stiprų užnugarį“, – taip dabar jau aštuoniasdešimt penkerių metų pensininkę, uostamiesčio nelegalaus šešėlinio banko veikėją žurnalistei apibūdino su moterimi reikalų turėję klaipėdiečiai.

Prieš kelerius metus žurnalistės kalbintas Klaipėdos teisininkas Arvydas Ektis, keliems M.Balsienės skolininkams teikęs ir dabar tebeteikiantis teisines paslaugas, stebėjosi, jog „čia kažkas ne taip“: kiek besikreipė žmonės, šešėlinės bankininkės veikla rimčiau nesudomino nei policijos pareigūnų, nei Klaipėdos prokurorų, nei FNTT.

„Akivaizdu, kad M.Balsienė turi „stogą“, taip pat akivaizdu, kad ji skolina ne tik savo pinigus. Galima tik spėlioti, kad tai gali būti, tarkime, ir advokato, ir antstolio, ir notaro, ir kokio nors prokuroro ar kokio kito pareigūno, ir dar kažkieno pinigai. Kai paimi pavienį atvejį, viskas iš tikrųjų atrodo teisiškai paprasta: paskolino, negrąžino, priteisiama skola, delspinigiai, bylinėjimosi išlaidos.

Tačiau, kai pažiūri visumą, matyti, jog tai daug metų besitęsiantys sisteminiai veiksmai. Ir visiškai akivaizdu, kad aferizmas Lietuvoje nebaudžiamas. Tendencija akivaizdi, kad Klaipėdos prokurorai nėra principingi, galima tik spėlioti, kokios to pasyvumo priežastys“, – anksčiau yra kalbėjęs teisininkas.

Daugiau kaip penkerius metus buvę ir vis dar tebeesantys M.Balsienės apgauti skolininkai beldėsi į visas įmanomas instancijas prašydami atnaujinti kažkada pradėtą, bet vėliau nutrauktą ikiteisminį tyrimą. Po kiekvieno tokio klaipėdiečių kreipimosi uostamiesčio prokurorai kelis kartus formaliai atnaujino, bet netrukus ir vėl nutraukė bet kokius veiksmus. Situacija kiek pasikeitė po to, kai po kelių publikacijų spaudoje reaguoti buvo priversta Generalinė prokuratūra.

Tačiau panašu į tai, jog beveik du dešimtmečius valstybę mausčiusiai ir iš skolininkų lobusiai ne paties mažiausio kalibro šešėlinei veikėjai Klaipėdos prokurorai parengė savotišką Oskarą „už viso gyvenimo nuopelnus“: baigiamojoje kalboje prokurorė paprašė teismo atsižvelgti į teisiamosios amžių, sveikatos būklę bei į tai, jog moteris šiuo metu prarado pavojingumą, ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukiant ikiteisminį tyrimą. Kaip baudžiamojo poveikio priemonę paskirti 10 MGL (376,60 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant sumokėti per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Valstybinė mokesčių inspekcija šioje byloje civilinio ieškinio nepareiškė.