Teismas turės iš naujo svarstyti „Gargždų geležinkelio“ skundą dėl pajėgumų

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) sausio 27 dieną grąžino bylą nagrinėti VAAT, kuris 2019-ųjų spalį priėmė „Gargždų geležinkeliui“ nepalankų sprendimą.

Bendrovė prašė panaikinti geležinkelių rinkos reguliuotojos Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) sprendimą, kad krovinių gabenimo geležinkeliais tvarkaraštis buvo sudarytas su pažeidimais, tačiau jie neturėjo lemiamos įtakos nesuteikiant „Gargždų geležinkeliui“ visų prašytų pajėgumų. 

Tačiau LVAT nustatė procedūrinių pažeidimų. Anot teismo, atsakove byloje turėjo būti ne RRT, o pajėgumus skirsčiusi Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA).

„Pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės pažeidimą, dėl kurio administracinė byla galėjo būti išnagrinėta neteisingai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo“, – rašoma LVAT nutartyje.

„Gargždų geležinkelis“ LTSA prašė įtraukti įmonę į 2018-2019 metų traukinių tvarkaraštį, numatant galimybę gabenti krovinius nuo sienos su Baltarusija iki Klaipėdos, iš viso 14 traukinių per parą (į abi puses). 

„Gargždų geležinkelis“ teismui tvirtino, kad vertinant įmonės paraišką „Lietuvos geležinkeliai“ pažeidė skaidrumo principus ir diskriminavo įmonę, todėl ji negalėjo lygiateisiškai dalyvauti pajėgumų skyrimo procese, tačiau VAAT pripažino, kad „Lietuvos geležinkeliai“ bet kuriuo atveju nebūtų priėmę kito sprendimo.

VAAT pernai liepą taip pat nutraukė bylą dėl „Gargždų geležinkeliui“ neskirtų pajėgumų 2017-2018 metams, tačiau LVAT bylą grąžino pirmos instancijos teismui. 

VAAT sprendimą nutraukti bylos nagrinėjimą motyvavo tuo, kad „Gargždų geležinkelio“ reikalavimo tenkinimas ar atmetimas nesukeltų jokių teisinių pasekmių, tačiau LVAT su tokiais argumentais nesutiko ir pažymėjo, kad pasibaigęs tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimas savaime nedaro  administracinio proceso beprasmiu.

Geležinkelio pajėgumų nesėkmingai prašė ir Lietuvos geležinkelių paslaugų įmonė „LGC Cargo“, per didžiausią akcininkę Latvijos bendrovę „Baltic Transit Service“ netiesiogiai susijusi su žinomais buvusiais Latvijos politikais ir „Rusijos geležinkeliais“ (RŽD).

Jai pajėgumų LTSA nesuteikė motyvuodama, kad „LGC Cargo“ verslo planai turi tranzito požymių, o Lietuvos Geležinkelių transporto kodeksas numato išimtį tranzitui iš trečiųjų į trečiąsias šalis – jį gali vykdyti tik valstybės kontroliuojama įmonė.

Autorius Paulius Viluckas