Teismas pripažino, kad policijos vadovas pažemino pareigūno vardą

Dienraštis „Lietuvos rytas“ skelbė, kad 2019 metų liepą G. Skladas ir tuometinis Kauno apskrities policijos viršininkas Darius Žukauskas drauge su advokatu iš Lietuvos atvyko į verslininko Raimondo Karpavičiaus vilą Tenerifėje Ispanijoje ir pareikalavo, kad name poilsiavę žmonės per dvi valandas išsikraustytų.

Leidinio duomenimis, tuomet jau vyko kova dėl sergančio verslininko palikimo. Atvykėliams buvo iškviesta policija. Po šio įvykio D. Žukauskas buvo laikinai nušalintas nuo pareigų, o G. Skladas perkeltas vadovauti Kaišiadorių policijai. Jis šias pareigas savo noru paliko vasario mėnesį.

Laikinojo Kauno policijos vadovo Elano Jablonsko balandį pasirašytame įsakyme nustatyta, kad G. Skladas savo elgesiu pažemino pareigūno vardą. Būtent šį įsakymą buvęs kriminalistų vadovas ir siekė panaikinti.

Teismui pateiktame skunde G. Skladas tvirtino nepadaręs jokio pažeidimo ir nesukėlęs jokių neigiamų pasekmių ir teigė, kad E. Jablonsko įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas bei parengtas pažeidžiant įstatymus. Jis taip pat aiškino, kad įsakyme nėra nurodyta, koks konkrečiai pareigūno vardą žeminantis poelgis buvo padarytas ir kokie įstatymai buvo pažeisti.

Skundą nagrinėjęs teismas konstatavo, kad G. Skladas privalėjo suvokti, jog konfliktinėje situacijoje dėl didelės vertės turto likimo užsienio šalyje pasirodęs vienos iš suinteresuotų šalių palydoje ir be leidimo patekęs į vilą, jis elgiasi neetiškai bei šališkai.

Anot teismo, G. Skladas turėjo suprasti, kad gali būti identifikuotas, kaip aukštas policijos pareigūnas ir arba siekė, kad jo veiksmai būtų interpretuojami, kaip policijos palaikymas, arba sudarė sąlygas tokiai interpretacijai atsirasti.

Teismo teigimu, G. Sklado ir D. Žukausko veiksmai leido žmonėms susidaryti pagrįstą nuomonę, kad Lietuvos policija ir konkretūs aukšti pareigūnai neoficialiai palaiko vieną iš ginčo šalių, o bet kuriam situacijos dalyviui tokių aukštų pareigūnų dalyvavimas gali daryti psichologinį poveikį.

„Bet kuriam žmogui, betarpiškai susidūrusiam su tokia situacija (...) pareiškėjo veiksmai pagrįstai gali (...) priversti manyti, kad policijos pareigūnai vykdo vienos iš šalių pavedimus, yra šališki, kad jo ar jo aplinkos atžvilgiu policija, turėdama plačią diskreciją, gali imtis įvairių prievartos priemonių ar atvirkščiai – tinkamai nereaguos, jeigu kreipsis pagalbos į policiją“, – rašoma teismo pranešime.

Teismas taip pat pabrėžė, kad viešai pasirodžiusi tokia informacija yra realus pagrindas visuomenei manyti, kad policijos sistema yra korumpuota ir, kad jai suteiktos galio gali būti naudojamos įgyvendinant privačius turtinius interesus.

„Tai akivaizdžiai diskredituoja Lietuvos valstybės policiją, kaip vieną iš svarbiausių institucijų, taip pat menkina pasitikėjimą apskritai visomis valdžios institucijomis“, – pabrėžė teismas.

D. Žukauskas taip pat buvo apskundęs generalinio komisaro įsakymą, kuriuo nustatyta, kad jis savo veiksmais Tenerifėje pažemino pareigūno vardą. Šį skundą lapkritį atmetė Vilniaus apygardos administracinis teismas.

Šis teismo sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.