Svetimą butą bendrininkų grupe nuniokoję jaunuoliai liko nuteisti

Šeši jaunuoliai – keturi vaikinai ir dvi merginos – buvo kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupe 2018 m. rudenį per 10 dienų sugadino ir išmesdami pro buto balkono langą sunaikino svetimo turto už daugiau nei 5600 Eur – nuo smulkiausių namų apyvokos daiktų iki pro balkoną išmesto dviračio, taip pat sugadino buto lubas, apliedami jas neaiškios kilmės skysčiu.

Pirmosios instancijos teismas keturis jaunuolius ir vieną merginą pripažino kaltais ir trims vaikinams paskyrė laisvės apribojimo bausmes nuo 1 metų iki  1 metų  3 mėnesių, o vienam vaikinui ir merginai paskirtos 1 metų 6 mėnesių ir 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, atidedant jų vykdymą.

Antroji mergina išteisinta, nes neįrodyta, kad ji dalyvavo darant nusikalstamą vei ką. Nukentėjusiajai iš nuteistųjų priteistas 332 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Du jaunuoliai, kuriems paskirtos laisvės apribojimo bausmės, trečiojo vaikino, nubausto laisvės apribojimo bausme atstovas pagal įstatymą bei nukentėjusioji apskundė pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Apeliaciniais skundais jaunuoliai prašė juos išteisinti, teigdami, kad jie buvo bute, tačiau neprisidėjo prie buto nuniokojimo ir svetimo turto sugadinimo ir sunaikinimo veikiant bendrininkų grupe.

Du nuteisti jaunuoliai teigė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nėra individualizuotos kaltinamųjų veikos, neaptarta, kas konkrečiai kuriuos daiktus sunaikino, sugadino.

Trečiojo laisvės apribojimo bausme nuteisto jaunuolio atstovas pagal įstatymą prašė atleisti vaikiną nuo baudžiamosios atsakomybės, teigdamas, kad jis savo kaltę pripažino, nukentėjusiosios atsiprašė ir iki teismo posėdžio pasižada atlyginti jai padarytą žalą.

Nukentėjusioji apeliaciniu skundu nesutiko su pirmosios instancijos teismo priteisto turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžiais ir prašė priteisti visą 3664,76 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Bylą išnagrinėjęs apygardos teismas atmetė apeliacinius skundus ir konstatavo, jog byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusiajai priklausantis butas buvo nuniokotas keliais etapais per 10 dienų grupės šioje byloje nuteistų asmenų, kurių pozicija nebuvo nuosekli.

Tiksliai nustatyti, kada tiksliai ir kokį konkrečiai nukentėjusiosios bute buvusį turtą kiekvienas iš šioje byloje nuteistų asmenų sugadino / sunaikino, nebuvo galimybės.

Teismas pažymėjo, „jog nustačius, kad asmenys veikė bendrininkų grupe, nėra būtina bendrininkų grupės nariams inkriminuojant nusikalstamas veikas kiekvieno jų atveju identifikuoti, kuriuos konkrečiai veiksmus atliko kiekvienas iš jų“.

Visi byloje nuteisti asmenys, matydami ir suvokdami akivaizdžiai neteisėtus vieni kitų veiksmus, prisidėjo prie jų, suprasdami, kad ir patys elgiasi neteisėtai, ir norėdami taip elgtis. Nuteistieji veikė bendru sutarimu, išreikštu pritarimu vieni kitų veiksmams.

Teisėjų kolegija atsakydama į vieno iš jaunuolių skundo argumentą, kad apribojimas būti namie nuo 21 iki 6 val. yra perteklinis ir neatitinka šios dienos jaunimo poreikių, neleidžia harmoningai vystytis jaunai asmenybei, nes jis negali lankyti vakarinių kino seansų, diskotekų, įvairių koncertų ir renginių, nurodė, kad „vakarinių kino seansų ir diskotekų lankymas visiškai nesusijęs su harmoningu asmenybės vystymusi, ypač kai elgesio apribojimas nustatytas iš esmės poilsio ir nakties metu“.

Neigiamų apribojimų sukeltų pasekmių atsiradimas yra natūralus padarytos nusikalstamos veikos rezultatas, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

Teisėjų kolegija atmetė ir vieno iš nuteistų jaunuolių atstovo pagal įstatymą prašymą atleisti vaikiną nuo baudžiamosios atsakomybės pažymėjusi, kad tam nėra įstatyme nustatytų pagrindų, nes vaikinas nukentėjusiosios neatsiprašė, savo kaltę pripažino tik iš dalies, savo elgesio nevertina kritiškai, nuteistojo parodymų turinys, jo elgesys po nusikaltimo padarymo neduoda pagrindo manyti, kad jis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Apygardos teismas atmetė ir nukentėjusiosios apeliacinį skundą, nes padarė išvadą, kad civilinio ieškinio klausimas priteisiant turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą išspręstas tinkamai, turtinės žalos dydis nustatytas remiantis objektyviais duomenimis, atsižvelgus į faktines bylos aplinkybes,  neturtinės žalos atlyginimo dydis yra pakankamas, adekvatus ir proporcingas nagrinėjamos bylos kontekste.

Klaipėdos apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos, tačiau per tris mėnesius kasacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.