Sūnų badu marinusi šilutiškė kalta nesijaučia

Prokurorė pasiūlė vaiko tinkamai neprižiūrėjusią motiną įkalinti 16 metų. Teisiamoji savo kaltės neįžvelgia ir prašo išteisinti.

Nuosprendį šioje byloje, kuri nagrinėjama jau trečius metus, tikėtasi išgirsti šių metų sausio pradžioje, bet tąkart teismas nusprendė atnaujinti įrodymų tyrimą. Buvo nuspręsta į teismą kviesti I. Rojienės nepilnamečius vaikus ir juos apklausti dalyvaujant psichologui. Dar kartą apklausta ir pati kaltinamoji.

Šią savaitę Klaipėdos apygardos teisme 42-ejų metų šilutiškei I. Rojienei buvo suteiktas paskutinis žodis.

Kaltinamoji vėl teigė, kad sūnaus badu nemarino, jis, kaip ir kiti vaikai, būdavo pakankamai pavalgęs. Savo kaltės neįžvelgianti moteris teigė, kad visus vaikus mylėjo, jais rūpinosi, ir prašė ją išteisinti.

Teismo medicinos ekspertai nustatė, kad penkerių metų berniukas mirė ne nuo ligų, o dėl prastos mitybos ir badavimo. Dėl tų pačių priežasčių ligoninėje atsidūrė ir visiškai išsekusi metais jaunesnė jo sesuo.

Ši byla Klaipėdos apygardos teisme pradėta nagrinėti užpernai sausio pradžioje. Po pusmečio tikėtasi sulaukti bylos pabaigos, tačiau teko padaryti ištisų metų pertrauką, kol sulaukta ekspertų išvadų.

Šeimos tragedija viename Šilutės miesto daugiabutyje nutiko 2008 metų balandžio 15-ąją, kai I. Rojienės namuose buvo rastas negyvas penkerių metų Lukas. Tąkart motina aiškino, kad rytą nubudusi suvokė, jog lovoje gulintis jos sūnus nebekvėpuoja.

Netrukus, palaidojus mažąjį Luką, ligoninėje atsidūrė ir jo ketverių metų sesuo. Karščiuojančią anūkę pas medikus atvežė močiutė. Mergaitė ligoninėje praleido dvi savaites. Įtarta, kad jai išsivystė anemija dėl tos pačios priežasties – badmiriavimo.

Klaipėdos vaikų ligoninės medikai teisme patvirtino, kad jokių papildomų ligų čia atvežtai mergaitei nenustatyta – ji buvo visiškai išsekusi. Gydyta tik anemija, vaikui teko perpilti kraują.

Keletą dienų praleidusi reanimacijos skyriuje mergaitė atsigavo ir godžiai puolė valgyti. Ją domino ne saldumynai, o košė, mėsa. Pirminės Klaipėdos ekspertų išvados po vėlesnių išsamių specialistų tyrimų pasitvirtino – berniukas mirė, o mergaitė susirgo iš bado.

Bylos nagrinėjimas užtruko dar ir dėl to, kad I. Rojienės advokatui kilo įtarimų dėl teisiamosios psichikos būklės. Jis teigė, kad moteriai vienai buvo sunku auginti krūvą vaikų, o po tragedijos jos sveikata labai pašlijo: ji esą bandė žudytis, aštuonias paras gydėsi psichiatrijos ligoninėje. Bet specialistai nustatė, kad I. Rojienė suvokia savo veiksmus ir gali už juos atsakyti.

Po sūnaus laidotuvių I. Rojienė su kitais vaikais išsikrausė pas kaime gyvenančią motiną. Jos vyriausiam sūnui dabar – 22-eji metai.

Moteris du kartus buvo ištekėjusi ir vis nesėkmingai. Pirmąkart – sulaukusi devyniolikos metų. Su vyru gyveno tik keletą metų. Antrasis kartas taip pat laimės nesuteikė – nuo girtaujančio vyro jai esą ne kartą teko slėptis ir bėgti iš namų.

Nuo trijų vyrų moteris susilaukė aštuonių vaikų.

I. Rojienė teisme teigė, kad jos vaikams maisto niekada netrūko, pavalgydindavo ne tik juos, bet ir kaimynų mergaitę, kurios tėvai girtavo.

Ji įsitikinusi, kad sūnus Lukas galėjo sirgti cukralige ar kokia kita liga. Jis patyrė gimdymo traumą, buvo labai jautrus. Gynėjo teigimu, I. Rojienė nuoširdžiai rūpinasi savo vaikais, nors finansiškai šeimai nelengva, juos sieja glaudus ryšys.

Pasiuntus moterį už grotų, liktų labai nuskriausti mažamečiai, kuriems reikia motinos meilės ir rūpesčio.

Nuosprendį teismas skelbs kitų metų vasario pabaigoje, nuo tragiškų įvykių prabėgus beveik penkeriems metams.