Sukčių ralis Dakaras-Klaipėda

"Vakarų ekspresas" nusprendė pagudrauti ir išsiaiškinti, kaip visa tai vyksta ir ko sukčiai nori. Žinoma, žaidimas buvo žaidžiamas pagal jų diktuojamas taisykles.

Veikli negyva mama

Kone tą pačią dieną į redakciją atėjo keletas elektroninių laiškų, kurie, kaip viename jų rašė pagalbos prašanti mergina, yra siunčiami iš Libijos. Kiek vėliau sužinojome sukčių patikslintą tikrąjį adresą. Tai buvo Senegalo valstybės Vakarų Afrikoje sostinė Dakaras. Apsimetėme, kad nepastebėjome, jog merginos adresas staiga pasikeitė ir ši persikraustė į kitą žemyno vietą. Smalsumas vedė toliau.

Apgavikai prisistatė Elizabetos Beleem vardu ir pavarde. Pirmajame laiške menama mergina pasakojo, kad nori atvykti į Lietuvą ir čia mokytis bei plėtoti savo verslą, tad prašė pagalbos įgyvendinant tokią svajonę. Nusprendėme jai papasakoti apie Lietuvą ir sudaryti įspūdį, kad jai bus pagelbėta.

Apsidžiaugėme, kai gavę antrąjį Elizabetos laišką supratome, jog apgavikė užkibo ir mano, kad būsime lengvai apmulkinami ir patiklūs žmonės. Ji rašė labai besidžiaugianti, jog mes jai atsakėme, ir pasakojo apie savo tariamą šeimą.

Elizabeta pasakojo, kad jos mama jau seniai mirusi, o tėvas 2011 metais nužudytas per karą. Žinoma, sukčiai nebuvo tokie atidūs, tad painiodami faktus vėliau pasakojo, kad jos mama (seniai mirusi) po tėvo mirties su dėde surengė sąmokslą prieš Elizabetą, kad ši netektų savo tėvo palikimo. Pagaliau kalba pasisuko apie pinigus.

Maisto nereikia

Mergina suokė, kad tėvas turįs banko sąskaitą, kuri po mirties turėjo priklausyti Elizabetai. Nuvykus išsiimti tėvo paliktų pinigų merginai buvo pasakyta, kad pinigai yra prieinami, tačiau reikia atsidaryti naują banko sąskaitą. Elizabeta paaiškino, kad dabar neturinti tiek pinigų ir viena to padaryti negalinti. Mergina guodėsi dabar gyvenanti labai skurdžiai ir badaujanti, nes nebeturi pinigų maistui. Iš kur ji jų gauna interneto ryšiui bei kompiuteriui, nutylėjo.

"Patikėję", kad tokių negandų bei kaitrios Vakarų Afrikos saulės iškankinta mergina pateko į bėdą, sutikome jai padėti. Elizabeta prašė paskolinti 750 eurų, kad ji, atsidariusi sąskaitą, galėtų atsiimti tėvo palikimą, kurį neva sudaro beveik 2 milijonai dolerių.

Tiesa, sukčiautoja nepamiršo ir "Vakarų ekspreso" - pažadėjo už pagalbą pervesti 20 tūkst. dolerių. Gundantis pasiūlymas, tačiau per geras, kad būtų tiesa. Tad vargšės afrikietės paprašėme nurodyti adresą, kuriuo galėtume jai išsiųsti maisto siuntinį.

Nieko nelaukusi atrašė (laiškas neredaguotas):

"Ačiū už Jūsų laišką, aš tikrai vertiname jūsų pastangas bando man padėti, Dievas telaimina jus ir jūsų šeimą, esu labai dėkingas, kad geras draugas, kaip jūs, taip aš laukti kaip jūs paprašykite manęs laukti, ačiū už maisto ir taupymo jums žada siųsti, aš norėčiau, jei jūs galite siųsti man sutaupyti, aš jį naudoti ir nusipirkti maisto čia, nes jei jums siųsti maistą tai užtruks daug laiko, kol ji atvyks čia žemiau čia yra adresas, kurį naudosite atsiųsti santaupas, jūs turite nusiųsti jį per Western Union, todėl aš ją gaus laiku.

Vardas: Elizabeth Micheal

Šalis:~Senegal

Adresas: 12 Pikine Dakar, Senegal"

"Pervesti" pinigai

Keista, tačiau pasikeitė ne tik apgavikės adresas, bet ir pavardė, kuri, kaip anksčiau minėjome, buvo Beleem.

Nepaisydami to, pasakėme, kad dabar daug pinigų neturime, ir pažadėjome merginai atsiųsti tiek, kiek leidžia santaupos - 420 dolerių, o likusią sumą pervesime po savaitgalio.

"Pervedę" pinigus per nurodytą "Western Union" įmonę gavėjui privalome padiktuoti specialų kodą, be kurio nusiimti pervestą sumą yra neįmanoma. Lengva ranka sugalvojome skaičius ir išsiuntėme elektroninį laišką apgavikams.

Po kelių valandų nuliūdusi Elizabeta atrašė, kad ką tik grįžo iš pinigų siuntų įmonės, tačiau pinigų nenusiėmė, nes kodas buvo klaidingas. Pakeitę porą skaičių nusiuntėme dar vieną kodą.

O gal atvyks?

Kitą dieną apgavikė atrašė, kad po dar vieno vizito į "Western Union" supratusi esanti mūsų mulkinama, tačiau optimizmo neprarado - perspėjo, kad jei mes vis dar norėsime jai atsiųsti pinigų, ji jų maloniai lauks.

Taip pažaidę vieni kitų žaidimus buvome atsiskaitę, o Elizabetos laukti 750 eurų išnyko net neatsiradę.

"SVAJONĖ". Pirmajame laiške badaujančia mergina apsimetę sukčiai pasakojo, kad nori atvykti į Lietuvą ir čia mokytis bei plėtoti savo verslą, tad prašė pagalbos įgyvendinant tokią svajonę.

Žinoma, kalbai pakrypus apie pinigus, pati Elizabeta pamiršo, kad pagrindinis jos tikslas tebuvo pagalba jai atvykstant mokytis ir gyventi į Lietuvą.

Vis dėlto gali būti, kad vieną dieną ji išdygs prie redakcijos durų - naivių žmonių, tikinčių lengva ranka kuriamomis istorijomis apie paveldėtus milijonus ir dosniai šelpiančių anonimus kitoje monitoriaus pusėje, vis dar pasitaiko. Ir gana daug.