Sukčiai klesti, nes žmonės linkę apeiti įstatymus

Lapkričio pradžioje Šiauliuose suaktyvėjus telefoniniams sukčiams mažiausias jų grobis siekė kelis šimtus, didžiausias - 13 tūkst. eurų. Nuo lapkričio 5 d. net penkias dienas už nosies vedžioję 80 metų šiaulietę telefoniniai sukčiai iš jos išviliojo 6750 eurų ir elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis. Policininku prisistatęs telefoninis sukčius senolei galvą susuko pasakęs, kad jos banko sąskaitoje laikomi pinigai yra padirbti. Šią moterį apgavę sukčiai dar nustatinėjami, užtat su kai kuriais kitais šį mėnesį Šiauliuose įvykdytais analogiškais nusikaltimais siejami jų kolegos jau pričiupti ir uždaryti į belangę.

- Koks fenomenas lemia, kad telefoniniai sukčiai vis dar sugeba rasti patiklių aukų? - pasiteiravo „Vakaro žinios“ Mykolo Romerio universiteto profesoriaus, psichologo Gedimino NAVAIČIO.

- Mano nuomone, nemaža dalis telefoniniams sukčiams įkliūvančių žmonių yra sovietinio mentaliteto atstovai. Taip manau, nes tie atvejai, kai sukčiams pavyksta išvilioti pinigus, dažniausiai yra susiję su pasiūlymais apeiti įstatymus. Žmogui sakoma: kažkas padarė avariją, kažkas kažką sužalojo, todėl reikia skubiai susimokėti, kad nebūtų keliama byla. Pamėginkime perkelti tokią situaciją į, pavyzdžiui, Šveicariją, kur sukčių tikriausiai irgi yra ne mažiau nei Lietuvoje. Kas atsitiktų tenai? Sukčiui būtų atsakyta: „Labai ačiū už informaciją, mano advokatas pradės spręsti šią problemą.“ Kitas galimas atsakymo variantas: „Kaip puiku, kad nukentėjusieji sutinka paimti kompensaciją be bylinėjimosi! Rytoj galime susitikti pas notarą ir sudaryti sutartį, kuria nukentėjusieji atsisakys pretenzijų, o mes jam atlyginsime padarytus nuostolius.“ Jei ir Lietuvoje žmonės vadovautųsi tokia pozicija, ką liktų daryti tiems sukčiams?

- Manote, kad išgirdę tokį atsakymą sukčiai nerastų būdų, kaip išvilioti pinigų?

- Sukčių pasiūlymai paremti dviem principais. Pirma, jie siekia greitai išgąsdinti žmogų, esantį neatsparios būsenos. Dėl to dažniausiai skambinama vėlai naktį arba anksti ryte, kai mieguista auka dar nelabai susigaudo, kas vyksta. Antras sukčių principas - siūlyti teisiškai abejotiną veiksmą. O ką sukčius galėtų padaryti sulaukęs aukos siūlymo sudaryti sutartį pas notarą? Tokia sutartis juk būtina, kad tariami nukentėjusieji po trijų dienų negrįžtų pas tą žmogų ir nepareikštų, kad jo sumokėta kompensacija - per maža. Žmonės turi užimti civilizuotą poziciją dėl jiems reiškiamų finansinių pretenzijų sprendimo. Suprantu, kad siūlymas pereiti į papildomų išlaidų reikalaujantį teisinį santykių reguliavimą daliai žmonių nebus priimtinas. Tokiems žmonėms galima siūlyti kitą sprendinį: susidūrus su bet kokiu reikalavimu elgtis negalvojant reikia tiesiog pagalvoti. Reikia atidėti veiksmą bent porai valandų, kurių tikriausiai užteks paskambinti sukčių nurodytam pseudonukentėjusiajam ir išsiaiškinti, kad jokia bėda jo neištiko.

- Ką daryti, kad kuo daugiau žmonių neįkliūtų į sukčių pinkles?

- Manau, kad žmonių švietimas yra gana veiksminga priemonė. Nereikia ypatingų pastangų ar ilgų paskaitų. Didžiąją dalį šios problemos išspręstume, jeigu jai bent kartą per savaitę po tris minutes žinių laidose dėmesį skirtų nacionalinė televizija ar komercinių televizijų kanalai. Manau, jau po pusmečio situacija būtų labai smarkiai pasikeitusi.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios"