Senovės graikų mitas byloja, kad Pandora, atidariusi skrynią, į pasaulį išleido visas žmonijos negandas, o prieš kelerius metus interneto sukčiai sukūrė papuošalų parduotuvę pavadinimu „Pandorapick“. Apsimetę Danijoje iš tiesų veikiančia parduotuve, sukčiai spruko susirinkę ne tik patiklių pirkėjų pinigus, bet ir jų banko duomenis. Bankai sako prieš šventes sulaukiantys vis daugiau klientų prašymų blokuoti korteles, nes žmonės supranta buvę apgauti.
„Sukčiai panaudoja kortelių duomenis, kuriuos surenka pernai, ir po metų vėl panaudoja tiems patiems tikslams. Mano patarimas būtų – jei manote, kad apsipirkote sukčių parduotuvėse, kreipkitės į savo banką“, – aiškino „Swedbank“ saugumo incidentų tyrimų tarnybos vadovas Tomas Beinaravičius.
Iš tokių svetainių kaip „Pandorapick“, kuri apsimetė tikrąja „Pandoros“ parduotuve, liko tik priminimai socialiniuose tinkluose ir nuorodos į kitas sukčių parduotuves, kurios apsimeta prekiaujančios šio prekės ženklo gaminiais. Vartotojų teisių apsaugos tarnyba sako, kad Lietuvoje registruotų sukčių įmonių nefiksavo ir dažniausiai lietuviai skundžiasi dėl netikrų verslų, registruotų užsienyje.
„Didesnė dalis sugeba nupirkti, kur puslapis lietuviškai, bet jis nėra Lietuvoje. [...] Reikia žiūrėti, ką perki, – kai pasižiūri į aprašymą, tai nežinai ten juoktis ar verkti“, – pasakojo Vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovas Arvydas Naina.
Ekspertai pataria, kaip atskirti tikrą internetinę parduotuvę nuo sukčių verslo:
- Daug pasako svetainės adresas – jei, pavyzdžiui, perkate iš parduotuvės pavadinimu „Apyrankė“, greičiausiai ir jos adresas bus apyranke.lt. Jeigu adrese yra papildomų žodžių, pavyzdžiui, apyrankepigiau.lt, derėtų suklusti.
- Svarbi ir produkto kaina – skirtingose svetainėse ji gali svyruoti, tačiau niekada nebus kelis kartus mažesnė, nei daugumoje parduotuvių, prekiaujančių tuo pačiu produktu.
- Netikrose parduotuvėse prekių aprašymuose paprastai knibžda gramatikos klaidų.
- Sukčių parduotuvės paprastai neleis atsiskaityti kredito arba debeto kortelėmis, tik abstrakčiai arba visai nenurodys prekių grąžinimo tvarkos.
„Paprastai jos veikia paromis. Jau būna sugalvotos schemos, kaip uždarius vieną, iškart atidaroma kita. Štai ir dabar dirbame su viena su batų prekyba susijusia parduotuve, nuo kurios Lietuvos žmonės yra nukentėję: ji registruota tai Prancūzijoje, tai Vokietijoje“, – pasakojo Nacionalinio saugumo centro direktorius Rytis Rainys.
Kad apsipirkus internete po Kalėdų eglute nešvilptų vėjai, ekspertai įspėja – aklai nepulti žavėtis išskirtinai gerais, pigiais pasiūlymais.
Rašyti komentarą