STT: Nacionalinė žemės tarnyba - aukso kasykla korumpuotiems klerkams

Analizę STT baigė rugsėjo 27 dieną, o vakar žurnalistams pristatė jos rezultatus. Anot STT Korupcijos prevencijos valdybos viršininko Romualdo Gylio, NŽT vidaus kontrolė per maža, o darbuotojai dažnai turi per daug laisvės priimdami sprendimus dėl grąžintinų sklypų padidinimo.

Analizę atlikti paprašė Seimo Antikorupcijos komisija. Pasak komisijos pirmininko Vitalijaus Gailiaus, į NŽT žiūrima kaip į galimą padidintos rizikos korupcijos židinį.

„Situaciją NŽT geriausiai iliustruoja įvykis Kaune, kai tarnybos vadovė Daiva Gineikaitė traukė iš kišenių kupiūras ir taip bandė išspręsti problemas dėl eismo įvykio, tačiau susidūrė su pilietiška pozicija“, - priminė V.Gailius. Jo teigimu, prie įtarimų, kad tarnyboje ne viskas švaru, esą prisidėjo ir tai, kad ir ankstesni NŽT vadovai esą buvo įsipainioję į nemalonias istorijas, iš gyventojų sulaukiama daugybės skundų dėl galbūt neteisėtų sprendimų. Nepaisant to, pasak V.Gailiaus, NŽT nebandė „išsiskaidrinti“, o vietoj to įdarbino patarėją geram įvaizdžiui formuoti.

STT korupcijos prevencijos pareigūnai nustatė, kad NŽT darbuotojų sprendimai, atkuriant nuosavybės teises, ne visada priimami laikantis nustatytų terminų (dažnai vilkinama 2-3 kartus ilgiau, nei numatyta teisės aktuose), neužtikrinamas sudarytų eilių ir laisvų valstybinės žemės sklypų viešumas, be to, užfiksuota atvejų, kai grąžinant lygiaverčius sklypus taikomi nevienodi kriterijai.

Tiesa, anot R.Gylio, STT situacijos NŽT nedramatizuoja, nes atliekant korupcijos rizikos analizę grąžinant nuosavybę ir parduodant valstybės miškų paskirties žemės sklypus nusikalstamų veikų nenustatyta. Tačiau STT vis tiek įspėja, kad galimybių nesąžiningiems pareigūnams pažeidinėti įstatymus yra gausu, o ir nustatyta atvejų, kai nuosavybė buvo atkurta neteisėtai. V.Gailius patikslino, kad neteisėtas buvo kas dešimtas sprendimas, net būta atvejų, kai į tą patį turtą nuosavybė grąžinta keliems asmenims.

„Tarnybinėn atsakomybėn per 2014-2015 metus patraukta 20 valstybės tarnautojų, tačiau nespręstas žalos nukentėjusiems atlyginimo klausimas“, - akcentavo V.Gailius.

Pasak jo, teisėsaugos institucijos, atlikdamos tyrimą dėl tam tikrų pareigūnų veiksmų, ne kartą priėmė sprendimą, kad buvo piktnaudžiaujama, buvo klastojami dokumentai, tačiau sukakęs senaties terminas esą neleidžia jų patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

„O asmenims, kurie nukentėjo dėl tų neteisėtų sprendimų, pasiūloma kreiptis į teismą. Savo lėšomis samdyti asmenį, atstovausiantį jam tame procese. O valstybė nusišalina nuo viešojo intereso ir palieka gyventojus kovoti prieš sistemą, įvardijusi, kad buvo pažeisti įstatymai, tačiau suėjo senatis. Kaip minėjau, dėl 10 proc. priimtų neteisėtų sprendimų atsakomybėn patraukti tik 20 asmenų“, - dėstė V.Gailius.

NŽT pavesta per tris mėnesius bent minimaliai ištaisyti situaciją.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

NŽT: daugelis STT analizėje pateiktų pasiūlymų jau įgyvendinta

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT), susipažinusi su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atlikta ir viešai paskelbta korupcijos rizikos analize, pastebi, kad daugelis šioje analizėje pateiktų veiklos tobulinimo pasiūlymų jau įgyvendinta.

"STT specialistai analizavo 2013-2015 m. pirmojo pusmečio laikotarpį. Nuo 2016 m. pradžios NŽT ėmėsi aktyviai stiprinti savo vidaus kontrolę. Atlikome išsamų teritorinių padalinių veiklos auditą, neplaninius patikrinimus. Aptikę veiklos organizavimo trūkumų, tokių, kurie gali mažinti priimamų sprendimų skaidrumą, juos nedelsiant pašalinome", - sako NŽT direktorius Danielius Kuprys.

Pasak D. Kuprio, STT atlikta korupcijos rizikos analizė parodė, kad siekiant efektyviai užkirsti kelią korupcijai būtina griežtesnė teritorinių padalinių priežiūra ir centralizuotų kontrolės priemonių taikymas.

"Vadovaujantis STT pateiktomis antikorupcinėmis rekomendacijomis dažnai sudėtinga suvokti periodiškai inicijuojamas įvairias diskusijas ir siūlymus skaidyti NŽT funkcijas ir nemažą dalį jų pavesti savivaldybėms. Įgyvendinant tokius siūlymus, efektyvi skaidrios veiklos kontrolė būtų neįmanoma, o korupcijos atvejų, tikėtina, tik daugėtų", - įsitikinęs D. Kuprys.

Kaip ELTA jau skelbė, STT pareigūnai, atlikę korupcijos rizikos analizę NŽT prie Žemės ūkio ministerijos veiklos srityse, susijusiose su nuosavybės teisės į žemę, mišką, vandens telkinius atkūrimu ir valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų pardavimu, pastebėjo kad NŽT vidaus kontrolė nepakankama, o darbuotojai dažnai turi per daug laisvės, priimdami sprendimus dėl grąžintinų sklypų padidinimo.

STT korupcijos prevencijos pareigūnai nustatė, kad NŽT darbuotojų sprendimai, atkuriant nuosavybės teises, ne visada priimami laikantis nustatytų terminų, neužtikrinamas sudarytų eilių ir laisvų valstybinės žemės sklypų viešumas, be to, užfiksuota atvejų, kai grąžinant lygiaverčius sklypus taikomi nevienodi kriterijai.

Nustatytas ne vienas korupcijos rizikos veiksnys ir organizuojant valstybinio miško pardavimus. Anot STT specialistų, NŽT tinklalapyje nepakanka informacijos apie parduodamus valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypus, trūksta viešai prieinamos informacijos apie miškotvarkos projektus ir miškų naudojimo kontrolę, nepakankamai aiškiai reglamentuota sklypų suformavimo inicijavimo sistema.

Siekdama mažinti korupcijos riziką, NŽT viešai internete turėtų skelbti išsamią informaciją apie visas eiles ir eilių sąrašus dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir parengti konkretų veiksmų planą, kaip turėtų būti sklandžiai užbaigiamas nuosavybės teisių atkūrimo procesas.

ELTA