STT įtaria, kad buvo siekta menkinti Roką Masiulį

Taip pat manoma, kad jis už atlygį tikslingai teikė tendencingą neigiamą informaciją, siekdamas sumenkinti tuometinio susisiekimo ministro Roko Masiulio autoritetą, trečiadienį pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

„Kaip įtariama, V. Sutkus, galimai už neteisėtą atlygį, tikslingai organizavo, rinko ir viešai teikė tendencingai neigiamą informaciją, turėdamas tikslą sumenkinti tuometinio Susisiekimo ministro Roko Masiulio autoritetą, dalykinę ir politinę reputaciją“, – rašoma pranešime.

„Tokiu būdu buvo siekta, kad R. Masiulis būtų pašalintas iš susisiekimo ministro pareigų“, – teigia STT.

Pasak tarnybos, V. Sutkus galimai susitarė ir priėmė kyšį iš Lietuvos bankų asociacijos prezidento M. Zalatoriaus už atstovavimą 2019 metų pabaigoje svarstant 2020 metų Lietuvos biudžeto įstatymų paketą, įstatymus dėl bankų turto ir pelno mokesčių.  

Taip pat, tyrimo duomenimis, V. Sutkus galimai priėmė kyšius iš privačių kelių tiesimo bendrovių vadovų už jo įtaką politiniams procesams.

STT šių bendrovių neįvardija, tačiau teisėsauga BNS anksčiau patvirtino, jog šioje byloje sulaikyti „Šiaulių plento“ generalinis direktorius Juozas Aleksa bei „Kauno tiltų“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Aldas Rusevičius.

Taip pat įtariama, kad įgyvendinant ES lėšomis finansuojamą Lietuvos verslo konfederacijos projektą, V. Sutkus projekto partnere pasirinko vieną privačią konsultacijų bei mokymų bendrovę, kurios direktorius, veikdamas kartu su vienos privačios informacinių technologijų  bendrovės direktoriumi, dalį projekto metu gautų lėšų kaip kyšį sumokėjo asmeniškai V. Sutkui.

Antradienį STT pareigūnai pareiškė įtarimus šešiems asmenims: be V. Sutkaus ir M. Zalatoriaus, jie pareikšti dviejų privačių kelių tiesimo bendrovių generaliniams direktoriams, privačios konsultacijų ir mokymų įmonės vadovui bei privačios informacinių technologijų bendrovės vadovui.

STT ir Generalinė prokuratūra antradienį pranešė apie ikiteisminį tyrimą dėl įtariamo stambaus masto kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu, turto iššvaistymo ir dokumentų klastojimo.

STT informavo atlikę dešimtis kratų ir kitų procesinių veiksmų. Tarnybos pareigūnai antradienį lankėsi ir bendrovės „Kauno tiltai“ pagrindiniame biure, taip pat prekybos tinklą „Maxima“ valdančioje įmonėje.

Teisėsauga galimus nusikaltimus sieja su neteisėtai vykdoma lobistine veikla ir poveikiu teisėkūros procesams bei aiškinasi V. Sutkui priklausančių 400 tūkst. eurų kilmę.

Prokuratūros teigimu, turimi duomenys leidžia įtarti, kad V. Sutkus, vykdydamas savo pareigas LVK ir atstovaudamas jos narių bei kitų verslo subjektų interesams, pasinaudodamas savo užimamomis pareigomis, visuomenine padėtimi, pažintimis, ryšiais ar kita įtaka, galimai gaudavo neteisėtą piniginį atlygį už jo darytą poveikį priimant įvairius verslo subjektams svarbius teisės aktus.

M. Zalatorius įtariamas dalyvavęs keliuose nusikalstamos schemos epizoduose.

Trečiadienį Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendžia, ar V. Sutkų suimti.

M. Zalatoriui pareikšti įtarimai dėl prekybos poveikiu, jam skirta kardomoji priemonė – pasižadėjimas neišvykti, taip pat nebendrauti su nustatytais asmenimis.

Ikiteisminį tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorai.