Stambios aferos tinkle spurda keli mailiai

Byla nutraukta

Prieš kelerius metus Valstybės kontrolės auditoriai tikrindami Nacionalinio stadiono statybas pasigedo nežinia kur pradingusių 60 mln. litų.

Auditoriai kreipėsi į prokurorus, šie medžiagą ištirti pavedė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai, tačiau po ilgo tyrimo priimtas nieko nebestebinantis sprendimas: nėra objektyvių duomenų, kad pinigai iššvaistyti.

Sprendimas nutraukti bylą dėl nacionalinio stadiono statybose neva galėjusių dingti milijonų priimtas prieš mėnesį - praėjusių metų gruodį.

Ekspertizėms pinigų nėra

Pradingusių valstybės lėšų ieškojusi Vilniaus apygardos prokurorė Rasa Miltinytė tvirtino, kad po auditorių išvadų pradėjus tyrimą dokumentai tyrėjams į FNTT vežti kone sunkvežimiais. „Buhalteriškai išlaidos pagrįstos“, - aiškino prokurorė.

O štai patikrinti, ar iš tiesų sunaudota tiek cemento, atlikta tiek darbų, kiek nurodyta, prokurorai galimybės neturi.

Anot pašnekovės, tokia ekspertizė kainuotų apie 2 mln. litų, prokuratūra iš savo lėšų tokių ekspertizių atlikti negali.

„Ankstesnėse bylose valstybės buvo prašyta pinigų ekspertizėms, bet niekas neskyrė“, - sakė R.Miltinytė.

Žinodami valstybės poziciją šioje byloje prašymo skirti lėšų ekspertizei prokurorai neteikė.

Neleido vogti - liepė išeiti

Tai, jog prokuratūra neturi pinigų ekspertizėms, labai palanku statybininkams ir savivaldybės paskirtiems statybų prižiūrėtojams.

Tuo metu Vilniaus savivaldybės įmonei „Vilniaus kapitalinė statyba“ vadovavęs, o vėliau į FNTT ne kartą kviestas Albertas Vitėnas „Respublikai“ tvirtino, esą jie ir auditoriams, ir prokurorams siūlė atkasti pamatus ir suskaičiuoti, kiek medžiagų sudėta ir kiek darbų atlikta.

„Mes jiems sakėme, pasirinkite kokią norite vietą, atkasime, viską parodysime. O jie nenorėjo“, - pasakojo A.Vitėnas.

Ir auditoriai, ir prokurorai iš tiesų su tokiu siūlymu nesutiko, mat be ekspertų jie bejėgiai. „Mes negalime būti visų sričių specialistai“, - tvirtino R.Miltinytė.

Anot A.Vitėno, nuo šio grandiozinio projekto jis ir pats buvęs politikų nušalintas. „Neleidau vogti, ir paprašė išeiti“, - įtikinėjo jis.

Pametė įtariamąjį

Prokurorei vis dėlto kilo įtarimų, kad prie daugiau kaip 100 tūkst. litų kainavusio nacionalinio stadiono statybų kažkas galėjo pasišildyti rankas, todėl byla išskirta į dvi dalis.

To paties skyriaus prokurorui Arūnui Stankevičiui buvo pavesta ištirti galimus tuometinių valstybės tarnautojų piktnaudžiavimo atvejus.

Šios bylos tyrimas užtruko, mat FNTT tyrėjai kažkur pametė vieną įtariamąjį. Teigiama, kad įtarimai šiuo metu pareikšti buvusiems Vilniaus savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijos nariams, kurių sprendimu nacionalinio stadiono statybos ir pinigų valdymas be konkurso atiteko tos pačios savivaldybės įmonei.

Prokuratūroje pastebėta, kad kažkodėl tyrėjai pametė vieną pavardę, nors komisijoje už įtarimų sukėlusį sprendimą balsavo 5 asmenys, įtariamaisiais tapo tik 4 komisijos nariai.

Dėl šios aplinkybės bylos tyrimas turėjo būti atnaujintas ir įtarimai pateikti penktam įtariamajam, kuris iki tol byloje buvo tik liudytojas.

Užsakymas saviems

Anot stadiono statybų finansinį auditą kuravusios Valstybės kontrolės Trečiojo departamento direktoriaus pavaduotojos Ritos Švedienės, tai, kad Vilniaus savivaldybės vadovybė pavedė pačios valdomai bendrovei „Vilniaus kapitalinė statyba“ atlikti stadiono statybos valdytojo funkciją ir vykdyti statybų priežiūrą, ir buvo lemiama galbūt valstybės lėšų iššvaistymo priežastis.

„Negalėjo šiaip sau pavesti funkcijų. Savivaldybė turėjo konkurso būdu pirkti tuos darbus“, - sakė auditorė.

Be to, net ir statybos darbų generalinė rangovė UAB „Veikmė“ valstybės lėšomis finansuojamą 100 mln. litų viršijantį užsakymą gavo be konkurso.

R.Švedienė atkreipė dėmesį, kad savivaldybės įsteigta bendrovė yra pelno siekianti organizacija ir jai netaikomas įstatymas, numatantis griežtą atsakomybę už valstybės asignavimų valdymą.

Pinigų švaistymo ar plovimo tyrėjams įrodyti nepavyko, todėl prokurorai baudžiamąsias bylas keliems asmenims iškėlė tik dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, kai nebuvo paisoma Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų.

Beje, Aukščiausiasis Teismas „Vilniaus kapitalinės statybos“ ir stadiono statybos darbus atlikusios įmonės „Veikmė“ sutartį pripažino niekine.

Stadiono bylos įtariamieji

Tiriant pinigų iššvaistymą nacionalinio stadiono statybose įtarimai pareikšti 5 sostinės valdininkams, kurie buvo įtraukti į Viešųjų pirkimų komisiją.

Egidijus Vilkickas

Vilniaus savivaldybės Teisės departamento direktorius, šiuo metu nušalintas nuo pareigų dėl įtarimų paėmus 20 tūkst. litų kyšį. Teismo sprendimu jam skirtas namų areštas. Tuo metu jis buvo savivaldybės Teisės departamento direktoriaus pavaduotojas - Juridinio skyriaus vedėjas.

Rimantas Kupliauskas

Vilniaus savivaldybės įmonės „Grinda“ Lietaus nuotakyno plėtros ir eksploatavimo tarnybos vadovas, tuometinis sostinės savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas, tuometis Viešųjų pirkimų komisijos pirmininko pavaduotojas.

„Iki šiol mūsų sprendimus palaikė visos institucijos, visų instancijų teismai mūsų veiksmus laikė teisėtais. Bet kai Aukščiausiasis Teismas panaikino sutartį su rangovu, tada ir prasidėjo. (...) Aš ir dabar manau, kad komisija ir aš elgėmės teisingai“, - sakė jis.

Edmundas Kačkus

Vilniaus savivaldybės Finansų departamento direktoriaus pavaduotojas, tuometinis laikinasis Vilniaus savivaldybės Ekonomikos departamento direktorius.

„Visa aplinka spaudė, kad pirktume be konkurso, derybų būdu, kad tik greičiau. Norėjome įvykdyti tuomečio premjero Gedimino Kirkilo norus, kito kelio nebuvo. O įstatymai, deja, tokie: administracija dabar už viską turi atsakyti, o politikai neatsako už nieką“, - kalbėjo E.Kačkus.

Audrius Vaznelis

Susisiekimo ministerijos pavaldžios Automobilių kelių direkcijos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas. Vilniaus savivaldybėje jis vadovavo Viešųjų pirkimų skyriui.

Sprendimo, kodėl balsavo, kad didelis valstybės lėšomis finansuojamas užsakymas įmonei atitektų be konkurso, nekomentuoja. „Nebuvo ten nieko baisaus“, - trumpai paaiškino viešųjų pirkimų specialistas.

Evaldas Lementauskas

Tuometinis sostinės mero pavaduotojas ir Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas Evaldas Lementauskas šį kartą prokurorų nemalonės išvengė, nes, kai visa komisija balsavo  „už“, jis nebalsavo - susilaikė.

Košės privirusios tuometės Viešųjų pirkimų komisijos vadovas šiuo metu yra įtariamas kitoje baudžiamojoje byloje, kuri, pasibaigus E.Lementausko kadencijai Seime, prokurorų prašymu teismo atnaujinta. Jis įtariamas kitam sostinės politkui siūlęs pusės milijono litų kyšį.

Rima Čekanauskienė

Vilniaus savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriaus Pirkimų procedūrų poskyrio vedėja, tuometinė šio skyriaus vyriausioji specialistė.

„Nesuprantu, kas čia vyksta ir kodėl. Visur buvau, visiems viską paaiškinau. Pirkimai eina konvejeriu, visko būna“, - teisinosi R.Čekanauskienė.

Įtariamiesiems už piktnaudžiavimą baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą iki 5 metų, tačiau jeigu asmuo teisiamas pirmą kartą, jam gresia bauda iki 100 tūkst. litų.

Kultūroje įtariamųjų nėra

Pusę milijardo šaliai kainavęs projektas „Vilnius - Europos kultūros sostinė“ Valstybės kontrolei taip pat pasirodė ne ką mažiau įtartinas, nei nacionalinio stadiono statybos darbai. Tačiau ir čia prokurorams nepavyko aptikti piktybiškos veiklos ir vagių, nors auditoriai pirštu baksnojo į pažeidimus.

Prokurorų sprendimai nutraukti bylas ne kartą buvo skundžiami, tyrimai atnaujinti. Kokie epizodai dar tiriami, neatskleidžiama. Ne paslaptis tik ta, kad įtariamųjų nėra.

Valstybės kontrolės 5-ojo departamento direktorė Rasa Gabrilavičienė neslėpė, jog prokurorų išvados mažų mažiausiai nustebina.

Anot jos, tiriant minėtus kultūrinius projektus ir lėšų panaudojimo teisėtumą, specialiai pinigų skirstymui sukurta viešoji įstaiga „Vilnius - Europos kultūros sostinė“ net nesugebėjo pateikti visų išlaidas pateisinančių dokumentų. „Galbūt nepatirtis. Kontrolės stoka. Žodžiu, netvarka buvo nemaža“, - sakė auditorė.

Buvusi viešosios įstaigos „Vilnius - Europos kultūros sostinė“ vadovė Elona Bajorinienė su žurnalistais tvirtina kalbėti nelinkusi, nes pernelyg daug dėmesio ją nuvargino.

Viename renginyje neseniai viešai pasisakiusi E.Bajorinienė pasiteisino, jog šį pusę milijardo kainavusį kultūros projektą ji vertina „kaip neišlaikytą egzaminą, kaip nesėkmę“.

Dabar buvusi vyriausioji kultūros lėšų skirstytoja moko jaunąją kartą. Ji yra Lietuvos teatro ir muzikos akademijos Teatro ir kino fakulteto dekanė. Bylos dėl galimo lėšų švaistymo dar nebaigtos, o ji jau yra ir šios aukštosios mokyklos senato narė.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"