Sigitas Gaidjurgis irgi prašėsi iš Lukiškių

Analogišką prašymą neseniai buvo gavęs ir žemesnės instancijos teismas, tačiau vienu žiauriausių Lietuvos nusikaltėlių ir žmogžudysčių rekordininku vadinamas Sigitas Gaidjurgis paliktas kalėjime. Gavęs apeliaciją dėl tokio verdikto, ją išnarpliojo aukštesnis teismas.

Apylinkės teismas buvo nurodęs, kad nėra pagrindo manyti, jog kalėjime atliktu bausmės laiku pasiekta bent dalis bausmės tikslų. Bylą svarsčiusiai teisėjai nepasirodė, kad laisvės atėmimo bausmės režimo švelninimas šiuo metu būtų teisingas ir atitiktų nuteistojo S.Gaidjurgio asmenybę, jo elgesį nusikalstamų veikų darymo metu ir bausmės atlikimo metu, atitiktų visuomenės ir ypač nukentėjusiųjų lūkesčius, bei kad bausmės paskirtis būtų užtikrinta.

Tačiau aukštesnio rango teisėjams buvęs Klaipėdos „gaidjurginių“ vadeiva nurodė, kad jau beveik 16 metų bausmę atlieka Lukiškių kalėjime. Nuteistajam pikta, kad jau penktą kartą jo prašymas nėra tenkinamas.

Man jau 60 metų, jokio pavojaus kitiems nuteistiesiems aš nekeliu.

Apygardos teisėjus S.Gaidjurgis užvertė argumentais: noriu būti naudingas visuomenei. Labai noriu dirbti, bet darbo man nesuteikia kalėjimas, kadangi nėra darbo vietų. Nuo to, ar aš pripažįstu kaltę, ar ne, mano elgesys neblogėja. Man yra jau 60 metų, jokio pavojaus kitiems nuteistiesiems aš nekeliu.

Nuteistojo įsitikinimu, jam nepalankūs teismų sprendimai priklauso nuo žiniasklaidos suformuotos viešosios nuomonės: „Skundžiamą nutartį priėmusi teisėja bijo atsakomybės, nesivadovauja įstatymu.“

Vis dėlto teisėjų kolegija, kurią sudarė Arūnas Kisielius, Gintaras Dzedulionis ir Laureta Ulbienė, Henytės pėdomis S.Gaidjurgio neišleido.

„Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes bei jų pagrindu priėmė teisingą ir motyvuotą sprendimą“, – pažymėjo Apygardos teisėjai.

Nors skundo nagrinėjimo metu nuteistasis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tačiau bausmės atlikimo metu jis buvo baustas 3 kartus, buvo įtrauktas į linkusių užpulti asmenų įskaitą: „Pabrėžtina, kad kiekvienas kalėjimo režimo pažeidimas rodo, kad nuteistasis nėra linkęs paklusti privalomoms taisyklėms, rodo jo polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką ir neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistasis toliau galėtų atlikti bausmę švelnesnio režimo pataisos įstaigoje.“

Nuteistasis charakterizuojamas iš esmės teigiamai, tačiau bausmės atlikimo metu, 2015 metais, jis įtrauktas į linkusių užpulti asmenų įskaitą.

Teismas įvertino, kad savąją Klaipėdą ir visą Lietuvą šiurpindavęs S.Gaidjurgis atitinka nustatytą formalųjį pagrindą dėl perkėlimo į pataisos namus, tačiau, tuo pačiu pagrįstai pažymėjo, kad formalių kriterijų atitikimas savaime neturi prioriteto prieš nuteistojo asmenybę bei jo padarytų nusikaltimų sunkumą, skaičių, sukeltas nepataisomas pasekmes, taip pat kitų nuteistųjų ir visos visuomenės saugumą. Nuo paskutiniojo teikimo nuteistojo charakteristika nepasikeitė, ir nors jau kurį laiką S.Gaidjurgio elgesys vertinamas gerai, tačiau bausmės atlikimo metu (2015 m.) įtrauktas į linkusių užpulti asmenų įskaitą.

Skundą nagrinėjęs teismas atsižvelgė ir teigiamai vertino tai, kad nuteistasis S.Gaidjurgis su artimaisiais ir kitais asmenimis palaiko socialinius ryšius, dalyvauja įvairiose programose, kad kelis kartus buvo paskatintas. Vis tik dar nėra pagrindo pripažinti, kad nuteistasis iš tikrųjų pakeitė požiūrį į savo neteisėtus veiksmus ir yra tikslinga sušvelninti atliekamos bausmės režimo sąlygas. Šios išvados nepaneigia ir skunde nurodyti argumentai apie jo amžių, norą dirbti.

Aukštesnės instancijos teismo manymu, tik atliekant tolimesnį šio nuteistojo elgesio stebėjimą ir jo pastangų vertinimą, bus galima spręsti, ar nuteistojo elgesio pokyčiai yra nuoširdūs, ilgalaikiai, paremti kritišku savo veikų vertinimu ir leidžiantys daryti neabejotinas išvadas, kad nuteistasis tikrai yra vertas būti perkeltas iš kalėjimo į pataisos namus tolimesniam bausmės atlikimui.