Šešėlis Klaipėdos regione: 2 mln. eurų nuslėptų mokesčių

Lenkišką produkciją – langus, duris ir vartus – įmonės pardavinėjo be apskaitos dokumentų. Tai viena didžiausių pastaruoju metu baigtų baudžiamųjų bylų, kai skaičiuojama žala valstybei siekia ne vieną milijoną eurų. Šį ikiteisminį tyrimą atliko FNTT Klaipėdos apygardos valdyba kartu su Klaipėdos apygardos prokuratūra.

Tyrimo metu nustatyta, kad trijų plastikiniais langais, durimis ir kitais gaminiais prekiaujančių bendrovių vadovai, veikdami kartu ir atskirai, iš Lenkijoje veikiančios įmonės pirkdavo produkciją, tačiau prekes į Lietuvą įsiveždavo ne savo turimų trijų bendrovių, o Klaipėdos rajone registruotos ir jokios veiklos nevykdžiusios bendrovės vardu. Įvežti langai ir durys buvo parduodami Lietuvoje be apskaitos dokumentų, nesumokant valstybei mokesčių. Toks šešėlinis verslas sudarė sąlygas pigiausiai visame Klaipėdos regione prekiauti langais, durimis ir vartais. Tyrimas parodė, kad produkcijos be apskaitos dokumentų galėjo būti realizuota už daugiau nei 5,7 mln. eurų, o valstybės biudžetui nesumokėta beveik 2 mln. eurų pridėtinės vertės ir pelno mokesčių.

Nelygu sezonas, kiekvieną mėnesį iš Lenkijos į Lietuvą keliavo nuo 5 iki 8 vilkikų su prekėmis. Vieno vilkiko gabenamų prekių vertė siekė maždaug 15–20 tūkst. eurų. Per tiriamąjį laikotarpį į Lietuvą buvo įvežta daugiau nei 300 vilkikų su prekėmis, kurios buvo parduodamos tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims be apskaitos dokumentų. Dauguma prekių buvo realizuojama per asmenis, kurie, vykdydami individualią veiklą, užsiimdavo langų, durų montavimu ir tuo pačiu klientams perparduodavo gaminius. Skaičiuojama, kad buvo įvežta tiek plastikinių langų, kiek pakaktų įrengti ar pakeisti langus daugiau kaip 1000 individualių ir renovuotų daugiabučių namų.

Įtariama, kad milijoninė šešėlinė bendrovių apyvarta buvo slepiama, Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) teikiant suklastotas PVM deklaracijas, kuriose buvo sąmoningai nurodomi neteisingi duomenys apie pajamas, pelną ir turtą.

FNTT Klaipėdos apygardos valdybos tyrėjai nustatė, kad realiai veiklos nevykdančioje Klaipėdos rajone registruotoje bendrovėje dirbo 1 asmuo, t. y. formalus direktorius. Iš pradžių nusikalstamos veiklos bendrininkai direktoriumi buvo paskyrę apdailos darbus atliekantį klaipėdietį, o vėliau juo tapo benamis, ne kartą baustas administracine tvarka už pažeidimus, susijusius su alkoholio vartojimu.

FNTT tyrėjai, padedami Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų ir Klaipėdos apskrities VMI specialistų, tyrimo metu atliko 70 kratų. Buvo paimta bendrovių juodoji buhalterija, kiti reikšmingi tyrimui duomenys. Per kratas sandėlyje buvo rasti 266 įvairūs plastikiniai langai be apskaitos dokumentų, kurie jau buvo paruošti pardavimui.

Milijoninės žalos valstybei ikiteisminiame tyrime glaudžiai bendradarbiauta su Lenkijos teisėsaugos institucijų pareigūnais, kurie teisinės pagalbos prašymų pagrindu pateikė svarių duomenų apie įtariamųjų vykdytą nusikalstamą veiklą.

Šiame ikiteisminiame tyrime apgaulingu apskaitos tvarkymu, mokesčių nesumokėjimu, neteisingų duomenų pateikimu bei neteisėta juridinio asmens veikla kaltinami trijų bendrovių, veikusių Klaipėdoje, direktoriai bei pačios bendrovės. Klaipėdos apygardos prokuratūra baudžiamąją bylą perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.