Romas Zamolskis atgijo internete

Pasižvalgius viename iš populiariausių socialinių tinklų susidaro įspūdis, kad galimybei virtualioje erdvėje padiskutuoti, ką šią akimirką valgo draugai, kaip atrodo jų katės, kiek kilometrų kažkas nubėgo, neatsispiria ir nusikalstamo pasaulio „šulai“, paprastai vengiantys viešumo ir savo reikalus aptariantys tik akis į akį. Negi ties pensinio amžiaus slenksčiu atsidūrę šešėliniai autoritetai išties čiupo nešiojamuosius kompiuterius ir iki išnaktų maigo kompiuterių klaviatūrą susirašinėdami visų pašalinių akims (!) prieinamose paskyrose?

Ko dūsauja „autoritetai“?

Viešoje socialinio tinklo paskyroje net pasidūsaudami susirašinėja du veikėjai. Pasivadinę vardais ir pavardėmis žmonių, kadaise tituluotų Šiaulių nusikalstamo pasaulio autoritetais. Ir su nostalgija prisimindami tuos senus gerus laikus, kai vien jų vardas daugeliui keldavo pagarbią baimę. „Oi, tie laikai...“ - brūkšteli vienas iš jų. „Ožių mažiau buvo (kalėjimo žargonu „ožiai“ reiškia skundikus ir išdavikus, - aut. past.)... - antrina kitas. - Tie laikai, kai tvarka buvo. Vaikinai turėjom valdžią, svieto lygintojai buvom (esam) ir verslininkus pastatydavom į vietą, o dabar darbdaviai nesiskaito su žmonėmis“.

Į nostalgišką diskusiją skuba įsiterpti kiti virtualūs susirašinėtojų draugai, pažymintys, kad jiems patinka išreikštos mintys. Abu „autoritetai“ virtualių draugų turi į marias - ko gero, dažnas menkysta, socialiniame tinkle pasikvietęs į draugų ratą kokią įžymybę, ir pats pasijunta ne mažiau įžymus. Vienas šių „autoritetų“ virtualioje erdvėje bičiuliaujasi su 240 žmonių, kitas - su 133. Kai kurie virtualieji bičiuliai bando užmegzti pokalbį su „autoritetais“, kiti apsiriboja „turėdami“ juos savo draugų būryje. Ir tik vienas kitas pastebi, kad šios anksčiau garsių šešėlinio pasaulio veikėjų vardais ir pavardėmis sukurtos anketos - netikros. Taip pat priduria, kad parodijuojami veikėjai už tokius pokštus rankas kojas išsukinėtų.

Fotografijos iš interneto

Vienos anksčiau garsios Šiaulių nusikalstamos grupuotės lyderio vardu sukurtas viešas profilis iliustruotas buvusių jo bendražygių ir, savaime aišku, paties profilio „savininko“ fotografijomis. Iškalbinga detalė - profilyje nėra nė vienos fotografijos iš asmeninio archyvo. Visos šios fotografijos ne kartą buvo publikuotos spaudoje, įvairiuose portaluose, todėl lengvai prieinamos bet kam. Net ir žmogui, norinčiam bent jau virtualioje erdvėje pagyventi nusikalstamo pasaulio „šulo“ gyvenimą. Registruojantis socialiniame tinkle nei asmens kodo, nei kitų konfidencialių duomenų, patvirtinančių asmens tapatybę, įvesti juk nereikia. Keli klaviatūros mygtukų paspaudimai - ir tu jau mafijos bosas!

Nusikalstamo pasaulio įžymybe prisistatantis profilio savininkas publikuojamose fotografijose su bendražygiais įamžinti vietose, kurios jiems neturėtų kelti malonių prisiminimų: policijoje, teismuose. Matomiausią profilio vietą puošia fotografijos, kuriose Šiaulių šešėlinio pasaulio veikėjai policijoje išrikiuoti prie vadinamosios „liniuotės“ - čia pasimatuoti ūgį ir nusifotografuoti teisėsaugininkai stato visus įtariamuosius.

Draugų ieško ir Zamolskis

Susirašinėdamas viešoje socialinio tinklo paskyroje tariamas „autoritetas“ savo kalbą bando pasodrinti nusikaltėlių žargonu, tačiau tai daryti jam sekasi sunkiai. Į profilio savininko pasisakymus įsprausti nusikaltėlių vartojami žodžiai - akivaizdžiai nenatūralūs, dirbtini.

Internetinis „autoriteto“ antrininkas draugų ieško prisijungdamas prie įvairių grupių, į kurias internautus suburia bendri pomėgiai ar tikslai. Tarp jo virtualių „draugų“ yra ir ieškomiausias Lietuvos nusikaltėlis Romas Zamolskis, pravarde Zamas, nuo 2001-ųjų ieškomas už nužudymus. Negi pagundai pasižvalgyti interneto platybėse neatsispyrė ir nesugaunamas žudikas? R.Zamolskio profilio anketa iliustruota policijoje daryta jo nuotrauka, kuri jau daugiau nei dešimtmetį kabo kiekviename šalies policijos komisariate. Zamo anketoje nurodyta, kad jos savininkas šiuo metu gyvena Londone (Jungtinė Karalystė), o matomiausią anketos vietą kažkodėl puošia automobilyje sėdinčio Vytauto Šustausko fotografija. „Draugai, netikėkit, kad Šustauskas - tai aš“, - įspėja tariamas R.Zamolskis virtualius draugus. Pernai sausio 20-ąją savo profilį socialiniame tinkle susikūręs tariamas R.Zamolskis ją kartais papildo naujais įrašais bei įvairiais vaizdais.

Internetas masina piktavalius

Apsimetėliai socialiniuose tinkluose ne tik ieško virtualių draugų. Pasitaiko, kad jie, paskelbę neva sergančio vaiko fotografiją su tariamos ligos aprašu, iš patiklių žmonių kaulija pinigus. Pažinčių portaluose anketas sukuria ir kerštaujantys piktavaliai. Paskelbdami buvusios draugės fotografiją su prierašu, kad ji teikia lytines paslaugas už pinigus. Ką daryti žmogui, socialiniame tinkle aptikusiam savo vardu sukurtą anketą, kurioje paskelbta informacija, švelniai tariant, neatitinka tikrovės?

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimo valdybos viršininkas Donatas Mažeika „Respublikai“ teigė, kad žmogus, norėdamas tik pašalinti iš virtualios erdvės jo vardu kažkieno sukurtą anketą, turėtų kreiptis į konkretaus socialinio tinklo administratorių. Siekdamas, kad anketą sukūrę asmenys būtų išaiškinti ir nubausti, jis gali kreiptis į teisėsaugą.

„Socialinio tinklo administratorius į pranešimus apie asmens privatumo pažeidimus reaguoja gana greitai ir tokias anketas blokuoja, - pasakojo D.Mažeika. - Policija, tirdama įvairius nusikaltimus, nuolat bendradarbiauja su socialinių tinklų administratoriais, iš kurių neretai gauna tyrimui vertingos informacijos. Tam, kad būtų nustatyti virtualioje erdvėje neteisėta veikla užsiiminėjantys asmenys, naudojamos visos viešai prieinamos priemonės, taip pat ir tokių vartotojų IP adresai“.

- Kas lemia žmonių norą virtualioje erdvėje apsimesti kitais asmenimis, kurie gerai žinomi visuomenėje? - pasiteiravo „Respublika“ psichologės Virginijos Servutienės.

- Yra žmonių, kurie net kalba kitų mintimis ir tokiu būdu jaučiasi saugesni. Toks jų elgesys atspindi vidinį nesaugumą. Jie dažnai pradeda mėgdžioti ir to kito žmogaus elgesį. Jei žmogus stengtųsi būti panašus į kokią nors daug pasiekusią asmenybę - tai būtų pozityvu. Tačiau labai dažnai tapatinimasis vyksta ne į pozityvią asmenybę, bet į aukos, skriaudėjo vaidmenį. Nesaugumas yra negatyvus išgyvenimas, lydimas baimės, nerimo, įtampos, nepasitikėjimo, nepasitenkinimo ir kaltės. O vidinė kaltė visada yra baudžiama išoriniu skausmu. Siekdamas tą skausmą nugalėti žmogus ir transformuojasi į vaidmenį, kuris, jo supratimu, padeda kompensuoti trūkumus. Tačiau iš tiesų šitaip elgdamasis žmogus tik dar labiau pagilina savo vidinį skausmą ir nepasitenkinimą.

- Kaip tokiam žmogui ištrūkti iš svetimo gyvenimo?

- Be specialistų pagalbos išeiti iš šito vaidmens gana nelengva. Žmogus bando kopijuoti jei ne vieną, tai kitą asmenį ir susikuria iliuziją, kurioje sudėtinga priimti realybę. Gyvendamas kito asmens gyvenimą virtualioje erdvėje toks žmogus svarsto, kaip būtų, jeigu būtų, su kuo jis susitiktų, su kuo bendrautų... Į kito asmens vaidmenį įsijautęs žmogus tariasi įgijęs savybių, kurių jam nepasisekė išsiugdyti. Viena vertus, jis jaučiasi tvirtesnis, bet grįžus į realybę būna dar sunkiau. Nes visos tos trokštamos savybės tėra iliuzija žmogui, kuriam nepasisekė užaugti vidumi. Susitapatinimas su negatyviu vaidmeniu - tai savojo „aš“ nepriėmimas, nemeilė sau. Toks žmogus tik galvoja, kad jis iriasi į priekį, bet realybėje jis atsilieka.

- Tai - tik perdėtas dėmesio troškimas ar jau sveikatos sutrikimas?

- Riba tarp dėmesio troškimo ir sveikatos sutrikimo sunkiai nusakoma. Perdėtas dėmesio troškimas jau ir yra savotiškas nesveikatos lygmuo, kuris, tam dėmesio troškimui stiprėjant, gali tapti rimta somatine problema. Iš tiesų žmogus sirgti pradeda nuo savo minčių. Juk somatika - tai emocinių nuoskaudų išraiška, o mūsų kūnas - tai pirmoji vidinių išgyvenimų projekcija. Todėl visada yra tikimybė, kad savęs tapatinimas su kitu asmeniu gali peraugti į ligą, bylojančią apie psichikos problemas.