Prienų teismas išteisino savavaldžiavimu kaltintus neteisėtus mažametės globėjus

"Kaltinti tuo, kad savavališkai įgyvendino globėjo teises ir pareigas, tuo padarydami didelės žalos mažametės E. L. teisėms ir teisėtiems interesams, pasireiškusiais tuo, jog ji prarado galimybę augti teisėtos globėjos šeimoje, kurioje būtų geriausiai užtikrinti mažametės mergaitės interesai. E. L. prarado galimybę bendrauti su giminaičiais iš motinos pusės, ilgą laiką gyvena šeimoje, kurioje mažametės nukentėjusiosios emocinė būsena prasta, šeimoje, kurioje susiformavę santykiai tarp šeimos narių žaloja mažametę, iškreipia jos suvokimą apie šeimą", - sakoma teismo pranešime.

Kaltinamieji teismo posėdžio metu teigė jokios nusikalstamos veikos neįvykdę. Paaiškino, kad, mažametės E. L. tėvams patekus į avariją, nuolat lankė mergaitę, vežė drabužius, sauskelnes. Netgi kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl mergaitės laikinos globos nustatymo. Artimiausi mergaitės giminaičiai - seneliai - paprašė, kad kaltinamieji J. L. ir J. L. paimtų E. L. savo globon, nes patys buvo sukrėsti, negalėjo tinkamai rūpintis mergaite. Po tokio prašymo kaltinamieji pasiėmė E. L. ir ją parsivežę į savo namus visapusiškai rūpinosi. Bet po kurio laiko kaltinamiesiems buvo įteiktas dokumentas, kad mergaitės globėja paskirta A. B. Kadangi rūpintis E. L. tuo metu juos buvo įpareigoję mergaitės seneliai, atvykusių pasiimti mergaitės asmenų kaltinamieji į namus neįsileido.

Kaltinamieji pripažino niekada neteigę, jog neatiduos mergaitės teisėtiems globėjams, tik norėjo, jog tai įvyktų civilizuotai, be žalos mažametei. Juolab kad patys niekada neprarado vilties tapti teisėtais E. L. globėjais, to nuolat siekė visomis įmanomomis ir teisėtomis priemonėmis. Tarp jų ir mažametės buvo susiformavęs ypač glaudus ir artimas ryšys, o A. B. šeima mergaitei buvo visiškai svetima, joje ji nieko nepažinojo. Kaltinamieji sakė ketinę mažametę perduoti laikinajai globėjai, kai tik tarp jų susiformuos artimesnis tarpusavio ryšys. Tam buvo parengtas susitikimų planas, kurio jie stengėsi laikytis. Tačiau A. B. nesistengė "prisipratinti" E. L., su ja užmegzti ryšio, buvo jai visiškai abejinga, dauguma suplanuotų susitikimų neįvyko dėl pačios A. B. kaltės.

Teismo posėdžio metu nustatyta, kad mergaitės perdavimui sutrukdė ir vėliau gauta psichologo bei Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada, kuriose nurodyta, kad E. L. nėra paruošta perduoti teisėtai globėjai. O atliekant teismo sprendimo vykdymo veiksmus būtina nepažeisti vaiko interesų.

"Baudžiamoje byloje esantys faktiniai duomenys neginčijamai liudijo, kad žuvus E. L. tėvams, mergaitė buvo laikinai apgyvendinta pas artimiausius giminaičius - senelius, todėl teismas konstatavo, kad kaltinamųjų namuose kūdikis atsidūrė visiškai teisėtai, jos senelių laisva valia ir iniciatyva. Nes tuo metu mergaitei dar nebuvo nustatyta laikinoji globa. Nors laikinąja mergaitės globėja ir buvo paskirta A. B., tačiau tolesnis E. L. faktinis buvimas kaltinamųjų šeimoje nesąlygojo jokių mažametės teisių bei teisėtų interesų pažeidimų. Specialistų psichologinis situacijos įvertinimas liudijo, kad staigus E. L. atskyrimas nuo kaltinamųjų šeimos buvo negalimas, jis būtų ypač neigiamai paveikęs psichologinę, emocinę bei socialinę mažametės mergaitės raidą", - skelbia Prienų rajono apylinkės teismas.

Pažymėtina, jog byloje nenustatyta faktinių duomenų apie tai, kad teisminių ginčų laikotarpiu mažametė mergaitė nebuvo prižiūrėta, nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos dvasiškai ir fiziškai augti ar netenkinami kiti jos asmeniniai ir socialiniai interesai. Priešingai, byloje apklausti vaiko teisių apsaugos specialistai teigė, kad gyvenimo sąlygos buvo geros ir tinkamos gyventi mažamečiam vaikui.

Teismas taip pat konstatavo, kad mergaitės neperdavimas paskirtai laikinajai globėjai visiškai nesukėlė jokių sunkių padarinių ar didelės žalos mažametei, jos teisėms ir teisėtiems interesams.

Byloje pažymėtina ir tai, jog A. B. laikinosios vaiko globėjos funkcijų iš viso net nebuvo pradėjusi realiai vykdyti, nebuvo užmezgusi jokio ryšio su E. L., vaiko visiškai nepažinojo.

Atsižvelgdamas į nurodytus savavaldžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, apibūdinančius požymius, betarpiškai teisiamojo posėdžio metu ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas nusprendė, kad kaltinamųjų J. L. bei J. L. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių.

Abu kaltinamieji išteisinti. Prienų teismo priimtas nuosprendis dar gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui.