Policija skęsta piniguose, perka žaislus

Filmuos pakaušius

Mokesčių mokėtojų išlaikomų institucijų, taip pat ir policijos biudžetas braška bene labiausiai per dvidešimtmetį, o pareigūnai masiškai traukiasi iš tarnybos. Vis dėlto Vilniaus policijai tai nesutrukdė už daugiau nei 90 tūkst. litų įsigyti naują žaislą - nepilotuojamą helikopterį. Pagrindinė jo funkcija - stebėti mitingus ir prireikus padėti malšinti riaušes. Filmuojančio skraidančio aparato Vilniaus policijos vadovybei prireikė nepaisant to, kad sostinės viešosiose erdvėse (ir ten, kur vyksta protestai) yra įdiegtos 95 stebėjimo kameros.

„Tokio daikto neturėjo niekas Lietuvoje, - „Vakaro žinioms“ gyrėsi Vilniaus apskrities policijos viršininkas Kęstutis Lančinskas. - Prie jo galima tvirtinti viską: fotoaparatą, videokamerą, greičio matuoklį, esant riaušėms jis galėtų pakelti net dujines granatas ir išbarstyti virš minios.“

Iš kur Vilniaus policija paėmė tokį pavyzdį, K.Lančinskas neatskleidė. Jis tik paminėjo, jog tokių helikopterių turi „daugybė šalių“.

Ėmė, ką davė

Komisaras pasidžiaugė, kad helikopterio taisyti nereikės vežti į užsienį - tai galės padaryti specialistai Lietuvoje. Tačiau paklaustas, ar toks pirkinys buvo reikalingesnis nei, pavyzdžiui, naujos policininkų uniformos, batai, ryšio priemonės ar pagaliau automobiliai, jis nuramino: dovanotam arkliui į dantis nežiūrima.

„Lėšas skyrė Vilniaus savivaldybė būtent šiam įrenginiui įsigyti. Bet jis gali sutaupyti ir labai daug degalų, ir pareigūnų resursų. Pavyzdžiui, virš gaisro ar vietovės, kur yra sprogmenys, galima apžiūrėti teritoriją nerizikuojant pareigūnų gyvybe“, - pranašumus vardijo K.Lančinskas.

Stiprins persekiojimą

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariui Konstantui Rameliui helikopteriai nepasirodė tinkamas pirkinys. Anot jo, taip už pačių mokesčių mokėtojų tūkstančius bus toliau stiprinamas įspūdis, kad visi nepatenkinti valdžia - nusikaltėliai.

„Nemanau, kad buvo laikas tam pirkiniui. Pastebiu, jog yra labai daug užmačių ir policijoje, ir kitose institucijose formuoti policinę valstybę - viską sekti, persekioti, malšinti. Mes gi stebime ir užsienyje vykstančias demonstracijas - ten kažkodėl neskraido sraigtasparniai, juolab nepilotuojami“, - tvirtino K.Ramelis.

Jis nesuprato, kodėl nebuvo galima už tuos pinigus nupirkti policijai automobilių, ryšio priemonių ar uniformų, kurių nuolat trūksta.

„Policija neturi ryšio priemonių, automobilių, kartais net negali atvažiuoti į įvykio vietą. Reikia laukti ir kelias valandas. Tai negi ten pasiųsi helikopterį, kad jis nufilmuotų kažką? Kas iš to? Be to, negi atpažinsi nusikaltėlį nufilmuotą iš oro, matydamas jo pakaušį? Tai gal dabar jam reikia ir atskiro oro uosto?“ - stebėjosi K.Ramelis.

Būsim išskirtiniai

Už viešosios policijos veiklą atsakingas generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla taip pat aiškino, kad pirkinys buvo gyvybiškai būtinas.

„Įrenginys bus naudingas, gerai, kad mums padeda savivaldybė. Ar turi Latvija, Estija? Bijau, kad nelabai...“ - pripažino išskirtinį Lietuvos prabangos poreikį R.Požėla.

Krescencijus STOŠKUS - filosofas:

Jau turime prašyti pono Dievo, kad jis apšviestų, jog mes turime pagaliau gyventi pagal išgales. Ankstesnė karta niekada neturėjo pagundų, kad gali gyventi, turėti prabangius blizgučius ateities kartų sąskaita.

Įdomu ir tai, jog galbūt šiuo pirkiniu rengiamasi būsimiems neramumams, kurie dažnai ir kyla dėl neproporcingo pinigų paskirstymo.

Mane stebina ir Vilniaus savivaldybės strategija - juk neatvėsusios ir kalbos apie požeminius metro, mane stebina planai statyti požeminę aikštelę Vilniaus senamiestyje.

Tai gal geriau palaukim ir pažiūrėkim, ar žmonės dar turės pinigų benzinui ir ar nesumažės automobilių? Brangių fantazijų, įskaitant ir graikų salų pirkimą, yra daugybė.

Jie atėjo į tokias sąlygas, kai atrodo, jog mana krinta iš dangaus. Juk visas gyvenimo principas dabar yra gyventi prabangiai, bet į skolą.

Tačiau dabartiniai politikai tapatina žinojimą su savo socialiniu statusu: jei turiu valdžią, vadinasi, viską žinau, ko reikia, ko ne. Verslininkas jei rizikuoja savo turtu, gauna per kuprą. O čia rizikuojama „tik“ visuomenės turtu.