Pakeistas nuosprendis vaiko pardavimo byloje

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti Žygimantas Vaičiukas ir Tomas Bartkus dėl vaiko pardavimo išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. Teismo nuomone, byloje nėra neginčijamų duomenų apie tai, kad Ž. Valčiukas žinojo, jog į užsienį gabenamas nepilnametis ir kad susitarta, jog jis užsienyje vogs. Byloje nustatyta, to neneigia ir Ž. Vaičiukas, kad į jį kreipėsi pažįstami, prašydami surasti kelis asmenis, kurie galėtų užsienyje dirbti statybose, tačiau nebuvo jokios kalbos apie nepilnametį ir planuojamas vagystes.

Į užsienį vežtas nepilnametis savo parodymuose taip pat nepatvirtino pažįstantis Ž. Vaičiuką ar kad šis buvo prisidėjęs prie jo išvežimo. Nepasitvirtinus Ž. Vaičiuko žinojimui apie į užsienį vežamą vaiką, nesant suvokimo apie dalyvavimą organizuotoje grupėje, buvo konstatuota, jog nėra nusikaltimo sudėties, todėl Ž.Vaičiukas dėl vaiko pirkimo ir pardavimo organizuotoje grupėje išteisintas.

Išteisinęs Ž. Vaičiuką, teismas tuo pačiu pagrindu išteisino ir nuteistąjį T. Bartkų, kurio atžvilgiu nuosprendis nebuvo skundžiamas. Nors pagal bendrąją nuostatą, teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų dėl kurių jie paduoti, tačiau nustačius esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, jis, nepriklausomai nuo to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui dėl kurio nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems. Kaip nustatyta byloje, T. Bartkus buvo vienas iš asmenų, kuris su nepilnamečiu vyko į užsienį, tačiau byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad T. Bartkus žinojo, jog vežamas žmogus yra nepilnametis vaikas.

Tačiau byloje neginčijamai nustatyta, jog D. Irasikas, pavartodamas psichologinį smurtą, t.y. baugindamas nepilnametį, įkalbėjo jį vykti į Škotiją vogti. Nuteistasis D. Irasikas nuvežė nepilnametį iki išvežimui skirtos vietos, užtikrino jo įsėdimą į transportą, vykstantį į užsienį. Teismas konstatavo, kad D. Irasikas žinojo, jog nukentėjusysis yra 16 metų amžiaus. Nepilnametis buvo pažeidžiamas ne tik dėl savo nepilnametystės, bet ir dėl blogos materialinės padėties, socialinių problemų.

Išteisinus Ž. Vaičiuką ir T. Bartkų, D. Irasiko veika buvo perkvalifikuota, nes neliko organizuotos grupės kaip kvalifikuojančio požymio. Perkvalifikavus veiką, jam paskirta penkerių su puse metų laisvės atėmimo bausmė. Šią bausmė subendrinus su kitu nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė D. Irasikui – laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams. Anksčiau jam buvo skirta galutinė 7 metų laisvės atėmimo bausmė.

Primename, kad D. Irasikas nuteistas už vaiko pirkimą ir pardavimą, taip pat narkotinių medžiagų platinimą nepilnamečiams, disponavimą narkotikais. Ž. Vaičiukas ir T. Bartkus buvo nuteisti už vaiko pirkimą ir pardavimą organizuotoje grupėje, tačiau, kaip minėta, jie išteisinti. Nepilnametis buvo vežamas į Škotiją mikroautobusu, kuris pakeliui buvo pareigūnų sustabdytas, kelionė į užsienį neįvyko.

Apeliaciniame skunde D. Irasikas prašė jį išteisinti, perkvalifikuoti jo veiką ir pan. Ž. Vaičiukas prašė jį išteisinti. T. Bartkaus atžvilgiu nuosprendis nebuvo skundžiamas.

Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną, tačiau dar gali būti per tris mėnesius kasacine tvarka skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.