M. G. pripažintas kaltu dėl itin žiauraus dėdės nužudymo. Nusikaltimas įvykdytas 2000 m. rugpjūtį Plungėje. Mirtimi pasibaigęs konfliktas kilo trims vyrams girtaujant – dėdė priekaištavo sūnėnui, jog šis gyvena jo motinos bute, liepė išsikraustyti. Muštynių metu M. G. tyčia sudavė vyrui ne mažiau kaip 44 smūgius į įvairias kūno vietas, šis mirė įvykio vietoje. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, tačiau gynėsi, kad žudyti neketino.
2000 m. gruodžio pabaigoje byla pasiekė Klaipėdos apygardos teismą. Tačiau siekdamas išvengti atsakomybės kaltinamasis, įgijęs kito asmens tapatybę liudijantį dokumentą, nuo teismo pasislėpė užsienyje. 2001 m. vasarį jam buvo skirtas suėmimas, netrukus paskelbta ir paieška. 2006 m. buvo išduotas Europos arešto orderis, pagal kurį M. G. buvo sulaikytas Prancūzijoje, kur visą šį laiką gyveno ir neoficialiai dirbo.
Teismui teko spręsti klausimą dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo. Nusikaltimas įvykdytas prieš daugiau nei septyniolika metų, kai pagal tuo metu galiojantį Baudžiamąjį kodeksą buvo įtvirtintas penkiolikos metų senaties terminas. Teismas kvalifikuodamas M. G. nusikalstamus veiksmus taikė 2000 m. baudžiamojo įstatymo nuostatas, pagal kurias senatis dar nėra suėjusi.
„Tyčinis nusikalstamos veikos pobūdis ir jos sunkumo laipsnis, negrįžtamos pasekmės – žmogaus mirtis ir kitos aplinkybės, tarp jų tai, jog kaltinamais tikslingai ir apgalvotai pasislėpė nuo teismo, o taip pat ir formuojama baudžiamoji politika, griežtinanti senaties terminų nustatymą, pagrįstai eliminuoja galimybę šioje byloje taikyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį“, - sakė bylą išnagrinėjusios teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos pirmininkė Edita Lapinskienė.
Kita vertus, teismas įvertino tą aplinkybę, jog nusikalstama veika padaryta seniai. Pažymima, jog teismų praktikoje ilgas laiko tarpas tarp nusikaltimo ir nuosprendžio priėmimo, esant tam tikroms aplinkybėms, gali sąlygoti mažesnės bausmės skyrimą. Šioje byloje praėjęs daugiau nei septyniolikos metų laiko tarpas, teismo vertinimu, objektyviai suponuoja mažesnį kaltinamojo, kaip asmenybės, pavojingumą. Be kita ko, byloje nėra ir aplinkybių, jog M. G. būtų linkęs piktybiškai ir sistemingai nusikalsti.
Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgė į lengvinančias bei sunkinančias bylos aplinkybes: kaltinamasis dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, tačiau jį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė neabejotinai lėmė jo elgesį. Bylos duomenimis, kaltinamasis iki nusikaltimo nebuvo teistas, buvo jauno amžiaus, po privalomosios karo tarnybos tarnavo savanoriu bei buvo teigiamai charakterizuojamas, gyvendamas užsienyje turėjo šeimą, dirbo. Griežtos bausmės anūkui nesiekė ir nukentėjusioji, nužudytojo motina.
Ši teismo nutartis per dvidešimt dienų gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui.
Rašyti komentarą