Nuo Dekanidzių vairuotojo iki Holivudo turtuolius žudžiusio monstro – pirmojo mirties bausme JAV nuteisto lietuvio istorija

Nuo Dekanidzių vairuotojo iki Holivudo turtuolius žudžiusio monstro – pirmojo mirties bausme JAV nuteisto lietuvio istorija

Gabus būgnininkas, vaizdajuosčių, akvariumų prekeivis, limuzinų nuomotojas, „Vilniaus brigados“ vadeivų Boriso ir Georgijaus Dekanidzių pažįstamas. Taip galima buvo apibūdinti anksčiau į teisėsaugos akiratį nepakliuvusį lietuvį Jurijų Kadamovą. Tačiau viskas pasikeitė šiam atsidūrus už Atlanto – „amerikietiškąją“ svajonę norėjęs išpildyti vyras atsidūrė už grotų ir tapo pirmuoju lietuviu, JAV nubaustu mirties bausme.

Naujausioje rašytojo, žurnalisto Dailiaus Dargio knygoje „Holivudo monstras iš Lietuvos“ atskleidžiama iki šiol mažai kam girdėta lietuvio J. Kadamovo istorija.

Kaip interviu LRT.lt pasakojo knygos autorius D. Dargis, nors J. Kadamovas, kaip pasakojo jo bičiuliai, buvo „Vilniaus brigados“ vadeivų Dekanidzių pažįstamas, jų vairuotojas, pats vyras Lietuvos teisėsaugai nebuvo žinomas.

„Bendravau su maždaug 100–tu esamų ir buvusių policininkų, prokurorų, teisėjų, kitose tarnybose dirbančių ar dirbusių žmonių ir keisčiausia, kad nė vienas nebuvo girdėjęs apie J. Kadamovą“, – sako D. Dargis.

Vis dėlto J. Kadamovo pavardė giliai įsirėžė į amerikiečių atmintį. Lietuvis už Atlanto išgarsėjo kaip žiaurus nusikaltėlis, kuris kartus su savo bendrais grobė Holivudo turtuolius, aktorius, prodiuserius, prašė už juos išpirkos ir juos žudė. Penki nužudymai, tarp kurių – nėščios moters žmogžudystė – dėl to 2007 m. J. Kadamovas Los Andželo teisme išgirdo mirties bausmės nuosprendį.

Tiesa, kaip pasakojo rašytojas D. Dargis, bylos medžiagoje, panašu, yra abejonių keliančios informacijos, tad lietuvis turi viltį išlikti gyvas.

– Internete apie J. Kadamovą informacijos yra labai nedaug. Apie jį anksčiau nėra nieko kalbėjusi ir Lietuvos teisėsauga. Ar tas informacijos trūkumas ir paskatino Jus parašyti knygą apie šį žmogų?

– Tikrai taip. Apie šį žmogų norėjau rašyti ir anksčiau, bet apie jį mūsų lietuviškoje spaudoje tuo metu šiek tiek buvo rašyta. Prieš 10 metų stebėjau, kai dar nebuvau parašęs nė vienos iš savo knygų, atidžiai stebėjau, kas yra aktualu, įdomu skaitytojams, tad nusprendžiau rašyti knygą apie Daktarų gaują. Tačiau jau prieš 10 metų buvau užmezgęs kontaktą su J. Kadamovu ir laukiau to momento, kai jo istoriją galėsiu realizuoti knygoje.

– Knygos pavadinime matau frazę „nuo Kalvarijų turgaus iki Los Andželo“, tai J. Kadamovo istorija prasidėjo Vilniuje?

– Taip, J. Kadamovas su šeima gyveno Vilniuje, Kalvarijų gatvėje, viename iš tų senų, tarybinių laikų penkiaaukščių daugiabučių. Jis buvo vedęs vilnietę Jūratę, susilaukė sūnaus Gabrieliaus. Bet būtent tuo metu, tai yra 1991-1992 m., J. Kadamovas jau pradėjo važinėti į Ameriką.

Vieni kalba, kad JAV jis vertėsi smulkiu verslu – prekiavo akvariumais ir kitais smulkiais buities daiktais, kiti tikina, jog J. Kadamovas už Atlanto užsiėmė nusikalstama veikla. Buvęs vyro verslo partneris, kuris gerai žinojo anų laikų Vilniaus kriminalinio pasaulio bei verslininkų gyvenimų peripetijas kalbėjo, kad J. Kadamovas galėjo padėti į JAV pergabenti „Vilniaus brigados“ pinigus ir ten juos realizuoti. Aš įžvelgiau J. Kadamovo istorijoje „Vilniaus brigados“ linijų.

Apskritai tai yra knyga labiau ne apie J. Kadamovą, bet apie „Vilniaus brigadą“, apie šios gaujos likučius, tai yra tuos žmones, kurie buvo šešėliniai grupuotės nariai. Tikėtina, kad J. Kadamovas buvo vienas tų šešėlinių žmonių, nes bendravau su maždaug 100–tu esamų ir buvusių policininkų, prokurorų, teisėjų, kitose tarnybose dirbančių ar dirbusių žmonių ir keisčiausia, kad nė vienas nebuvo girdėjęs apie J. Kadamovą.

– Kaip konkrečiai J. Kadamovas buvo susijęs su „Vilniaus brigada“? Ar apie tai yra duomenų?

– Kai pradėjau juo domėtis, atsiverčiau žurnalisto Vito Lingio nužudymo bylą ir aptikau daugybę įrašų, kur yra minimas J. Kadamovas ir verslo bendrovė, kurios akcininku tada buvo šis asmuo. Pavyzdžiui, minima įmonė, kurioje vyras tada vertėsi naudotų ir naujų automobilių prekyba. J. Kadamovo geras bičiulis ir verslo partneris buvo Semionas Delnikas – praeityje labai garsus žydų tautybės Vilniaus verslininkas, kuris vėliau prisidėjo prie žurnalisto Vito Lingio nužudymo išaiškinimo, jo suteikta informacija padėjo kriminalistams prisikasti iki pačios „Vilniaus brigados“ viršūnių.

Taigi J. Kadamovas turėjo sąsajų su tais žmonėmis, kurie labai gerai žinojo „Vilniaus brigados“ vidų. Kad J. Kadamovas pažinojo tiek Georgijų Dekanidzę, tiek ir Borisą Dekanidzę, man minėjo vyro artimiausi bičiuliai. Jie pasakojo, jog J. Kadamovui „Vilniaus brigados“ veikėjai skolino pinigus įvairiems verslams. Be to, yra duomenų, kad J. Kadamovas galėjo būti abiejų Dekanidzių vairuotojas, vėliau jis buvo sulaikytas Rygoje. Yra duomenų, kad B. Dekanidzę Latvijos kriminalistai matydavo Rygoje, Jūrmaloje vežiojamą baltame „Lincoln“ limuzine. Tuomet buvo keliama versija, kad limuziną vairuodavo būtent J. Kadamovas.

– Pats J. Kadamovas užsiiminėjo limuzinų nuoma Vilniuje?

– Taip. Tiesa, savo verslus jis pradėjo nuo vaizdajuosčių kasečių nuomos Sporto rūmuose. Tai buvo maždaug 1992-1994 m. Vėliau, 1994-1995 m., kai vyko V. Lingio nužudymo bylos nagrinėjimas, J. Kadamovas vienas pirmųjų Lietuvoje įsteigė amerikietiškų limuzinų nuomos punktą – turėjo du baltus „Lincoln“ limuzinus, kuriuos atsivežė iš JAV.

Kadangi Lietuvoje tokie automobiliai buvo retenybė, asocijavosi su Holivudu, su žvaigždžių gyvenimu, tai limuzinų nuoma buvo paklausi, bet kartu į šį verslą daugelis žiūrėjo įtariai, nes bijojo važinėtis prabangiais automobiliais, galvodami, kad, jei važinėsi limuzinais, kiti pagalvos, jog esi labai turtingas žmogus ir dėl to į tave gali kėsintis reketininkai, tais laikais visoje Lietuvoje galvas kėlusios nusikaltėlių gaujos. Taigi galiausiai šis verslas neprigijo Vilniuje. J. Kadamovo verslo partneriai teigė, kad jis visada turėjo įvairių ir originalių verslo idėjų, bet tam laikmečiui jos, ko gero, buvo per daug progresyvios.

Vėliau J. Kadamovas užsiėmė vandens motociklų nuoma prie Žaliųjų ežerų, bet susiklostė tokia gana anekdotinė situacija – kartą iš Kauno atvyko neaiškaus plauko veikėjai ir tuos vandens motociklus pagrobė.

J. Kadamovo buvę bičiuliai pasakojo, kad visus šiuos verslus finansavo „Vilniaus brigada“. Būta versijų, kad jis galėjo būti grupuotei prasiskolinęs ir, panašu, kad tai buvo viena iš priežasčių, dėl kurios jis 1998 m. spruko į Ameriką.

1994-1995 m., kai vyko V. Lingio nužudymo bylos nagrinėjimas, J. Kadamovas vienas pirmųjų Lietuvoje įsteigė amerikietiškų limuzinų nuomos punktą – turėjo du baltus „Lincoln“ limuzinus, kuriuos atsivežė iš JAV.

– Kuo J. Kadamovas užsiėmė JAV?

– Jis, skirtingai negu kiti į Ameriką vykę lietuviai, važiavo ne į Čikagą, o į Los Andželą, į kino žvaigždžių, kino kūrėjų pamėgtus regionus. Įdomu, kad J. Kadamovas apsistojo Ensino rajone, kuris yra visiškai šalia Holivudo. Čia, beje, anksčiau gyveno legendinis popmuzikos karalius Michaelas Jacksonas su šeima, NBA žvaigždės, garsūs aktoriai.

J. Kadamovas JAV iš pradžių užsiėmė įvairiais smulkiais verslais, vėliau įsteigė firmą, kurioje prekiavo akvariumais. Tačiau Los Andželo žurnalistai pasakojo, kad J. Kadamovo ir jo verslo partnerių įvaizdis buvo itin keistas – jie priminė rusus, kurie mėgdavo demonstratyviai važinėtis visų dėmesį traukiančiais automobiliais, o šalia įmonės biuro sukinėjosi ne verslininkus, o labiau nusikaltėlius primenantys vaikinai.

Be to, J. Kadamovo verslo partneris, rusas Jurijus Michaelis turėjo „turtingą“ kriminalinę praeitį. Pati J. Kadamovo kompanija buvo labai marga – be lietuvio buvo, kaip minėjau, rusas, latvis, ukrainietis, rusė Natalija Solovjova, su kuria J. Kadamovas susilaukė dukros, nors jie nebuvo susituokę, o tik draugavo. Amerikiečiai spaudoje šią kompaniją dažnai vadino rusų mafija, nors tai buvo mišri kompanija, norėjusi greitai praturtėti bet kokiomis priemonėmis.

– J. Kadamovas visada prisistatydavo esantis lietuvis?

– Taip, J. Kadamovas Los Andželo teisme tai akcentuodavo, tačiau vienu metu jis supyko dėl to, kad Lietuva esą jam neskyrė dėmesio, teisinės pagalbos ir pasakė norintis atsisakyti Lietuvos pilietybės ir kad jį gintų Rusija. Tada tam tikruose diplomatiniuose korpusuose kilo didžiulis sąmyšis, kelios žmogaus teises ginančios organizacijos tuometinio Lietuvos ambasadoriaus JAV Žygimanto Pavilionio ėmė prašyti, kad jis susitiktų su J. Kadamovu.

Pats Ž. Pavilionis pasakojo, kad susitiko su J. Kadamovu kalėjime, su juo pabendravo. Diplomatas teigė, kad jį šokiravo aplinka, kurioje yra J. Kadamovas, pati atmosfera – lietuvis sėdi viename iš 10-ties labiausiai saugomų kalėjimų JAV – Tere Hoto kalėjime, Indianoje. Tai vienas iš nedaugelio JAV kalėjimų, kurio kamerose susitelkę garsiausi nusikaltėliai, o jų įvykdyti išpuoliai ir atakos buvo perkeltos į vaidybinius Holivudo kino filmus, tokius kaip „Kapitonas Filipsas“ su žinomu aktoriumi Tomu Hanksu.

– Už ką J. Kadamovas nuteistas mirties bausme?

– J. Kadamovas buvo vienas iš tų 90-tųjų vyrų, kuris norėjo greitai pralobti. Amerikoje tokių galimybių atsirado dar daugiau, nes jis greičiausiai pamatė, kad turtingus žmones gali apgauti. Teigiama, kad jis su draugais nusipirko JAV jachtas, mezgė santykius su turtuoliais, rinko informaciją apie juos ir ruošėsi smogti.

J. Kadamovo draugė N. Solovjova atliko viliotojos, informacijos apie būsimas aukas rinkėjos vaidmenį. Pavyzdžiui, už tai, kad ji į nusikaltėlių grupuotės spąstus įviliotų du Holivudo prodiuserius, jai buvo pažadėtas visiškai naujas BMW automobilis.

Galiausiai, kaip rodo bylos duomenys, J. Kadamovas su bendrais grobė turtuolius, prašė už juos išpirkos, kurios siekė net 1,5 milijono dolerių, ir žudė. Vienas iš aukų buvo verslininkas, kuris vertėsi garso aparatūrų, signalizacijų įdiegimu prabangiuose automobiliuose, jo paslaugomis naudojosi Holivudo žvaigždės. Vienintelė auka moteris buvo buhalterė, turėjusi savo įmonę, konsultavusi Los Andžele verslą pradėjusius verslininkus. Manau, kad šia moterimi buvo susidomėta dėl to, kad iš jos būtų galima išgauti informaciją apie visus Los Andželo turtuolius. Ji buvo pagrobta ir nužudyta, būdama nėščia. Šis faktas amerikiečius ypač pašiurpino.

Diplomatas teigė, kad jį šokiravo aplinka, kurioje yra J. Kadamovas, pati atmosfera – lietuvis sėdi viename iš 10-ties labiausiai saugomų kalėjimų JAV – Tere Hoto kalėjime, Indianoje.

– Ar visiems nusikalstamo susibūrimo nariams skirta mirties bausmė?

– Ne, dviem – J. Kadamovui ir J. Michaeliui, nes jie buvo nusikaltimų organizatoriai. Nors, skaitant bylos medžiagą, kartais susidaro įspūdis, kad J. Kadamovo vaidmuo nusikaltimuose nebuvo pagrindinis. Jo artimieji teigė tikintys, kad J. Kadamovas buvo „pakištas“, artimieji pasakojo, kad jis neturėjo polinkių į žiaurumą. Draugai pasakojo, kad jis buvo linksmų plaučių vyrukas, mokėjo komunikuoti su įvairiais žmonėmis, tad jiems iki šiol sunku patikėti, kad jis grobė ir žudė žmones.

J. Kadamovas teisėsaugos buvo sulaikytas 2002 m. vasarį, pirmasis teismo sprendimas paskelbtas 2007 m. Tokių bylų nagrinėjimas JAV užtrunka labai ilgai, amerikiečiai tam tikra prasme nusikaltėlius baudžia tokiais ilgais teisminiais procesais. Kai žmogus ilgai laukia mirties bausmės įvykdymo, kankinasi, o, jei dar nužudei sėkmingą verslininką, tai manoma, kad atėmei svarbią gyvybę ir už tai privalai dar labiau kentėti.

Praėjusiais metais Vilniaus apygardos administracinis teismas gavo J. Kadamovo prašymą, kuriuo jis siekia, kad Lietuvos Užsienio reikalų ministerija būtų įpareigota kuo greičiau įteikti JAV protesto notą. J. Kadamovas tvirtino, kad yra nuteistas nepagrįstai, jis reikalavo padėti įgyvendinti jo teisę į teisingą teismą. Šis prašymas dabar bus nagrinėjamas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. J. Kadamovas yra vienintelis lietuvis, Amerikoje nuteistas mirties bausme. Kaip pasakojo J. Kadamovo advokatas, nuteistajam bylos medžiaga nebuvo išversta nei į lietuvių, nei į rusų kalbą. Kai lietuvis buvo nuteistas, jis angliškai kalbėti, skaityti beveik nemokėjo.

– Sugrįžkime prie nusikaltimų, kuriuos, pagal bylos medžiagą, padarė J. Kadamovas. Jis nužudė penkis žmones, taip?

– Taip. Paskutinėmis aukomis tapo Rusijos milijonierius Georgijus Safijevas ir praeityje gerai žinomų Gruzijos aktorių sūnus Nikolas Charabadzė. Jie abu buvo įsteigę kino kampaniją „Matador“, norėjo tapti filmų prodiuseriais. Iš pradžių buvo pagrobtas N. Charabadzė, o G. Safijevas buvo įviliotas, privertus N. Charabadzę paskambinti jam ir suvilioti neva gautais kvietimais į Auksinių gaublių įteikimo ceremoniją. Būtent tą patį vakarą ši ceremonija ir vyko, tačiau renginyje, aišku, nesudalyvavo. Jie abu buvo nužudyti.

Žudymai tikrai pasižymėjo ypatingu žiaurumu – aukos buvo smaugiamos, nuodijamos cheminėmis medžiagomis, vaistų pakaitalais. Žmonės, kaip rodo bylos medžiaga, iš pradžių buvo pasmaugiami arba nunuodijami, o vėliau su svarmenimis skandinami į vandenį – visos aukos buvo „laidojamos“ Naujojo Melounso ežere, Josemičio nacionaliniame parke.

Beje, netoli šio ežero stūkso garsus viešbutis, kurį nuo seno pamėgo kitų valstybių prezidentai, aukštuomenės atstovai, jame buvo filmuojamos kai kurios scenos, vėliau panaudotos viename iš garsiausių visų laikų siaubo filmų – Stenlio Kubriko juostoje „Švytėjimas“.

– Kaip išaiškėjo nusikaltimai?

– Vieną 2001 m. dieną tėvas ir sūnus žvejojo Naujojo Melounso ežere ir kabliuku užkabino lavoną, kuris iškilo į vandens paviršių. Tyrimus pradėjo Los Andželo policija, vėliau prisidėjo ir FTB. Yra viena versija, kodėl tyrimai dėl žmogžudysčių įgavo neregėtą pagreitį.

N. Charabadzės, kuris buvo vienas iš gaujos aukų, tėvas Georgijus Charabadzė buvo Gruzijoje labai gerbiamas aktorius, kurio vienas artimiausių bičiulių buvo Gruzijos prezidentas Eduardas Ševarnadzė. Kai dingo N. Charabadzė, tėvas dėjo visas pastangas, kad jo sūnus būtų surastas – jis kreipėsi į buvusį Gruzijos prezidentą E. Ševarnadzę, kuris paskambino George'o Bush'o tėvui George'ui Herbertui Bushui ir pradėjo klausinėti, „kodėl JAV žudomi gruzinai?“. Po šio skambučio į N. Charabadzės žudikų paiešką pasitelkta 150 FTB agentų.

Žudymai tikrai pasižymėjo ypatingu žiaurumu – aukos buvo smaugiamos, nuodijamos cheminėmis medžiagomis, vaistų pakaitalais.

Gauja, darydama nusikaltimus, aišku, darė ir daug klaidų. Pavyzdžiui, prašymai sumokėti išpirką už pagrobtus žmones buvo siunčiami faksu, jie tarpusavyje kalbėjosi paprastais telefonais. Galiausiai vienas gaujos narių latvis dėl kito nusikaltimo pakliuvo teisėsaugai ir, norėdamas išvengti atsakomybės, papasakojo apie grobtus ir žudytus žmones.

Kitas žmogus, kuris pradėjo bendradarbiauti su teisėsauga, buvo J. Kadamovo draugė N. Solovjova. Ji policijai, FTB papasakojo, kad, kai jie automobilio bagažinėje vežė vieną iš savo aukų, juos dėl leistino greičio viršijimo sustabdė policijos patrulis. Anot N. Solovjovos, J. Kadamovas, kai juos sustabdė policija, buvo pasiruošęs nužudyti ir juos sustabdžiusį patrulį, ir įsimesti jo kūną į tą pačią bagažinę.

Šioje žudymų istorijoje yra ir daugiau šiurpių epizodų. Vieną aukų gauja įsimetė į automobilio bagažinę, po egzekucijos vyrai nusiskuto, nusiprausė, nuvažiavo pas vieną iš gaujos narių draugių pavakarieniauti. Atvažiavę į vietą, jie paliko furgoną su lavonu šalia namų, ramiai, neskubėdami, pavakarieniavo, išgėrė vyno, tarpusavyje pajuokavo ir tik vėliau važiavo iki ežero, kur atsikratė lavono.

– Kokį įspūdį susidarėte Jūs, nagrinėdamas J. Kadamovo istoriją? Ar jis važiavo į JAV išpildyti „amerikietiškąją svajonę“, tačiau jam nepasisekė ir jis pasuko nusikaltimų keliu, ar jis važiavo į Ameriką, jau turėdamas užmačių žudyti žmones ir pralobti bet kokiomis priemonėmis?

– Apie tai daug galvojau. Visgi galvoju, kad J. Kadamovas į JAV važiavo atversti naują puslapį savo gyvenime, nes pirmus kelis metus jis, būdamas Amerikoje, siekė į šią šalį atsivežti savo šeimą ir kartu gyventi. Tiesa, jam nepavyko – žmonai į JAV išvykti nepavyko. Tada J. Kadamovo ryšys su šeima ėmė trūkinėti, mažėjo skambučių, laiškų skaičius, galiausiai jis susirado JAV kitą moterį, kuri jį išdavė, tapo jo duobkase, nutarusi bendradarbiauti su teisėsauga.

Taigi, iš dalies knygoje pasakojama tragiškai pasibaigusi meilės istorija. Buvo laikotarpis, kai J. Kadamovas norėjo gyventi verslininko, turtuolio gyvenimą. Be to, jis buvo linkęs į meną, mokėjo groti būgnais. Manau, kad jis, būdamas progresyvus, verslus, komunikabilus, galbūt būtų tapęs ir Holivudo prodiuseriu. Tačiau, panašu, kad jo kelyje pasitaikė netinkami žmonės ir galiausiai J. Kadamovas pagarsėjo kaip „Holivudo monstras“.

Manau, kad jis, būdamas progresyvus, verslus, komunikabilus, galbūt būtų tapęs ir Holivudo prodiuseriu. Tačiau, panašu, kad jo kelyje pasitaikė netinkami žmonės ir galiausiai J. Kadamovas pagarsėjo kaip „Holivudo monstras“.

– Kuo šiuo metu užsiima J. Kadamovas, sėdėdamas kalėjime ir laukdamas mirties bausmės įvykdymo? Internete galima surasti daug jo piešinių.

– Taip, J. Kadamovas paniro į tapybą. Kalbėjausi su žinomu Kauno dailininku, kolekcinininku Gytautu Balkevičiumi, kuris daugiau nei prieš 10 metų susidomėjo J. Kadamovo piešiniais. Juos sujungė mirties tema tapyboje, jie net keitėsi paveikslais, siųsdami juos vienas kitam iš Lietuvos į Ameriką ir atgal.

Dėl ko J. Kadamovas piešia? Jis pats man atsakė: „kad neišprotėčiau“. J. Kadamovas sėdi nedidelė kameroje, turi nedidelį televizorių, tačiau jam leista turėti elektroninį paštą, sukūrė savo internetinį puslapį, kuriame prisistato kaip avangardinio meno kūrėją.

O tapyboje, panašu, J. Kadamovui neblogai sekėsi – jo darbų parodos surengtos 2013 m. lapkritį Kentukio valstijoje, Didžiajame teatre, 2016 m. sausį Niujorke, Čelsio kvartale. Jo darbų paroda surengta ir Kaune, 2010 m. gruodį. Manau, kad po šios knygos J. Kadamovo ir G. Balkevičiaus bendrų paveikslų vertė tikrai išaugs.

– Mirties bausmės įvykdymas J. Kadamovui numatytas 2023 m., bet jis savo kaltę neigia?

– Taip, savo kaltę jis neigia. Kiti gaujos nariai pirštais į J. Kadamovą taip pat vienareikšmiškai nebado. Aišku, FTB į tyrimus neįsijungia be priežasties. Be to, yra duomenų, kad J. Kadamovo namuose, JAV, rasti išardyti treniruokliai, jų detalės, svarmenys, kuriais buvo skandinamos aukos.

Panašu, kad J. Kadamovas turi šansą likti gyvas. Stebint JAV, galime pastebėti joje vis daugiau atsiranda įvairių organizacijų, protestuojančių prieš mirties bausmę ir vos ne kasmet didėja valstijų, atsisakančių šio bausmės, skaičius. Spėčiau, kad yra didelė tikimybė, kad J. Kadamovui gali būti pakeista bausmė ir jis sėdės kalėjime iki gyvos galvos.

Dėl ko J. Kadamovas piešia? Jis pats man atsakė: „kad neišprotėčiau“.

– O kaip į visą šią istoriją reaguoja J. Kadamovo buvusi šeima – buvusi žmona ir sūnus – gyvenantys Lietuvoje?

– Pirmoji žmona Jūratė noriai kalbėjo apie buvusį vyrą, pasakojo, kad apie J. Kadamovo gyvenimą Vilniuje, apie pirmąsias išvykas į JAV. Man susidarė įspūdis, kad ji ant buvusio vyro nepyksta. O su sūnumi J. Kadamovas palaikė neblogą ryšį ir tas ryšys net sustiprėjo, kai jie ėmė bendrauti laiškais ar trumpais telefono skambučiais iš JAV kalėjimo į Lietuvą ir atgal.

Kai pasakojo dailininkas G. Balkevičius, J. Kadamovo sūnus, pirmoji žmona su juo po ilgesnio laikotarpio pradėjo bendrauti būtent po daugiau nei prieš dešimtmetį vykusios minėtos piešinių parodos Kaune. J. Kadamovas tiki, kad jam dar pavyks susitikti su Lietuvoje gyvenančiais buvusios šeimos nariais. Aš manau, kad ši tikrai Holivudo verta istorija galėtų būti ir ekranizuota. Patys kino pasaulio žmonės sutinka, kad ji verta ir atskiro dokumentinio filmo ar net vaidybinio serialo.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder