Nelaimė su dviračiu užprogramuota

Respublika.lt

2015-07-12 10:27

Lietuvą kartkartėmis sukrečiančios dviratininkų avarijos priverčia sunerimti. Į gatvę vis dažniau išvažiuojantys dviratininkai visą kaltę verčia netinkamiems dviračių takams. Nors tenka pastebėti, kad neretai dviratininkams negalioja jokios taisyklės, o net mieste važiuojama ne tik be rankų, bet tarsi be galvos. Tai užprogramuoja nelaimę net ir važiuojant pačiu geriausiu taku.

Srebia košę po visko

Naujienos neretai praneša apie eismo įvykius, į kuriuos patenka dviratininkai. Neseniai sostinėje tragiškai pasibaigęs dviratininko pasivažinėjimas atskleidė nemažai spragų. Naujasis „Smart Vilnius“ departamento projektų vadovas Antonas Nikitinas „Vakaro žinioms“ neslėpė, kad minėta tragedija privertė dar labiau susimąstyti dėl dviračių takų sostinėje: „Šiuo metu trūkumų yra gana nemažai: visų pirma nėra vientiso takų tinklo, iš daugelio rajonų į miesto centrinę dalį saugiai patekti dviračiu sudėtinga. Kitas aspektas - įrengtų takų kokybė: yra nemažai vietų, kur vis dar per aukštas šaligatvio bortelis, dviračių takas per siauras, jame yra stulpas ar nenugenėti krūmai, arba ženklinimas nėra aiškus. Taip pat yra konfliktinių vietų su pėsčiaisiais ar automobiliais - kur tiesiog dėl siauros gatvės neįsitenka nei vieni, nei kiti, o dviračių takas buvo nupieštas. Tokios vietos bus taisomos, ir apskritai tikslas - kad, planuojant dviračių takus, būtų daugiau logiškų ir aptartų su dviratininkais sprendimų.“

Jis patvirtino, kad artimiausiu metu planuojama kartu su dviračių entuziastais ir savanoriais inventorizuoti visus esamus dviračių takus ir turėti aiškų žemėlapį su visais trūkumais, kuriuos pamažu - pradedant nuo didžiausių ir nesaugiausių vietų - galima būtų taisyti. Dalis pataisymų bus padaryta dar šiemet, tačiau dauguma naujų darbų galėtų būti planuojami pradėti kitąmet.

Naudojasi stabdžiais ir akimis

Lietuvos plento ir treko dviratininkas Tomas Vaitkus teigia, kad itin dažnai nelaimingi nutikimai kyla dėl pačių dviratininkų kaltės: „Greičiausiai daugelis tokių atvejų kyla, kai nesilaikoma elementarių taisyklių. Pačiam ne kartą teko matyti, kai važiuodamas gatve dviratininkai važiuoja labai toli nuo šalikelės, arba į sankryžas įvažiuoja neapsidairę, neapsižvalgę. Matyt, dviratininkų atsipalaidavimas kelyje ir yra didžiausia problema.

Žinoma, jei tai tokia vieta, kur yra pakalnė ir laiptai, tai gal turėtų būti aiškus ženklas, nukreipiantis važiuoti dviračių taku, o ne laiptais. Bet prieš kelias dienas mes važiavome tuo keliu, kur neseniai įvyko nelaimė. Manau, kad ten yra tokia vieta, kur negali lėkti šiaip sau. Juk iki 40 kilometrų per valandą ten lengva išvažiuoti, o jei šalia eis mama su vaiku? Garantuota avarija. Ten nėra sportinis takelis. Tuo labiau jei kelias nežinomas, tikrai nereikėtų lėkti. Manau, joks sportininkas nerizikuoja labai greitai važiuoti net sporto varžybose, nežinodamas trasos.“

Pasak T.Vaitkaus, dar viena priežastis, kodėl kyla daugiau eismo įvykių, į kuriuos patenka dviratininkai, yra dviračių sporto pupuliarėjimas ir vis didesnis dviratininkų skaičius kelyje: „Dviratis vis tiek yra ištraukiamas pavasarį, ir kai jie pasklinda po gatves, daugelis iš po žiemos miego išvažiuoja. Tie, kurie retai važinėja, gal dar ir supratimo mažiau turi - jeigu jau išvažiavai į gatvę su dviračiu, turi žinoti, kad esi lengviau pažeidžiamas kelyje.“

Pyktį kelyje nuolat bandoma įveikti įvairiomis akcijomis ir programomis. Pyktis ir netolerancija atsiliepia ir dviratininkų bei automobilių vairuotojų santykiams. „Kitą kartą dviratininkas jaučiasi lygiavertis automobiliui, bet kartais ir automobilių vairuotojų pasitaiko piktų. Kartais tyčia užspaudžia kelyje, jei yra pėsčiųjų šaligatvis, privažiuoja arti, signalizuoja ir maždaug rodo, kad važiuotum į savo vietą.

Pripažinsiu, kartais po treniruočių tikrai grįžti pavargęs, piktas ir net norisi geriau važiuoti treniruotis kažkur kitur. Dabar aš pats nevažiuoju tais takeliais, nes jei aš treniruodamasis važiuoju, būna, ir iki 50 kilometrų per valandą greičiu, tai nesunku įsivaizduoti, kaip tai galėtų atrodyti ant šaligatvio. O ir takeliai ne visur gerai suplanuoti. Taip, čia reikėtų šiek tiek daugiau valdžios dėmesio. Gal pastebėjus, kad dviratininkų vis daugėja ir poreikis kyla, reikia tikėtis, atsakingos institucijos susimąstys dėl to“, - neslepia sportininkas.

T.Vaitkus teigia, kad geriausias būdas važiuoti saugiai yra būti atsakingam už savo veiksmus. Tuomet, pasak dviratininko, nereikės baimintis dėl nelaimingų nutikimų ar ieškoti kaltų: „Dviratininkas, nesvarbu, kur važinėja, turi taip pat, kaip ir automobilis, pasirinkti saugų greitį kelyje. Lietuvoje automobiliai pripratę važiuoti mieste ne leistinu 50 kilometrų, o 60 ar net 70 kilometrų per valandą greičiu. Tuomet logiška, kad nespėja sustabdyti prie nereguliuojamų perėjų ar sankryžų. Dviratininkams galioja tokia pati taisyklė. Juk jei jau atsisėdai prie vairo, tai naudokis juo, stabdžiais ir savo akimis. Nereikia lėkti kaip akis išdegus, ir viską galima spėti pamatyti.“

Nors užsienyje 10 metų gyvenęs dviratininkas sako įpratęs matyti kitokią kultūrą, tamsiomis spalvomis Lietuvos situacijos nepiešia. Pasak jo, jau dabar matyti pokyčių, o jei vairuotojai taps sąmoningesni, bėgant laikui, situacija tik gerės: „Gatvėje dviratininkų vis daugėja. Matyt, ir patys automobilių vairuotojai jau kartkartėmis sėda ant dviračio. Manau, kad, pasivažinėję gatvėje patys, jie jau kitaip elgsis būdami prie automobilio vairo. Turi atsirasti atsakomybė ir pagarba kitam eismo dalyviui. Tada bus nesvarbu, esi pėsčiasis, vairuotojas ar dviratininkas, kelyje elgsiesi tinkamai.“

Statistika

2014 m. keliuose iš viso buvo sužeista 312 dviratininkų, žuvo 19. 2014 m., palyginti su 2013 m., keliuose žuvusių dviratininkų skaičius padidėjo 5,6 proc., tačiau sužeistų dviratininkų skaičius sumažėjo 2,8 proc.

Kelių eismo taisyklės dviratininkams

Važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o išklausiusiems atitinkamą mokymo kursą ir turintiems mokymo įstaigos išduotą pažymėjimą - ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims.

Važiuodami keliu dviratininkai privalo dėvėti šviesą atspindinčias liemenes arba važiuoti su įjungtais žibintais.

Dviratininkams iki 18 metų privaloma važiuoti užsisegus šalmą.

Dviračio vairuotojui leidžiama važiuoti keliu tik tvarkingą stabdį ir garso signalą turinčiu dviračiu. Dviračio gale turi būti raudonas šviesos atšvaitas arba raudonos šviesos žibintas, iš abiejų šonų - oranžiniai šviesos atšvaitai, pritvirtinti prie ratų stipinų.

Važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais arba dviračių juostomis, o kur jų nėra - tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu pagal eismo kryptį.

Dviračio vairuotojui, važiuojančiam važiuojamąja dalimi, prireikus pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, rekomenduojama nulipti nuo dviračio ir kirsti važiuojamąją dalį vedantis dviratį, jeigu eismo sąlygos to reikalauja.

Dviračio vairuotojas, artėdamas prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją dalį, visais atvejais privalo sumažinti važiavimo greitį ir gali tęsti judėjimą tik įsitikinęs, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams.

Dviračio vairuotojui dviračio juosta leidžiama važiuoti tik ta pačia kryptimi, kuria vyksta kitų transporto priemonių eismas gretima eismo juosta.

Dviračių taku ar dviračių juosta dviračio vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau tako (jiems skirtos tako dalies) ar juostos dešiniojo krašto.