Neaiški skiepų istorija nesibaigia

Teismas bylą atvertė rugsėjo 11 d. Baudžiamojoje byloje kaltinimai dėl neteisėtai teiktų skiepijimo paslaugų pareikšti gydytojai epidemiologei Jadvygai Malukienei ir jos UAB"Imunoprofilaktikos tarnyba". Licencijos neturėjusi, bet klientus skiepijusi klaipėdietė kaltinama neteisėta profesine veikla, piktnaudžiavimu, sukčiavimu bei apgaulingu apskaitos tvarkymu, jos vadovaujama įmonė - neteisėta profesine veikla.

Šį pirmadienį teisme liudijo nukentėjusioji 17-metė klaipėdietės verslininkės Dainos Bosas duktė, taip pat - moteris, kuri J. Malukienės kabinete skiepijo du mažamečius savo vaikus, UAB dirbusios buhalterės, slaugytojos, slaugytojo padėjėja, su "Imunoprofilaktikos tarnyba" bendradarbiavusio medicinos centro vyr. gydytoja, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos atstovė, tuometinė Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistė.

Įtarimai - nemenki

Teismo medžiagoje teigiama, kad būdama „Imunoprofilaktikos tarnybos“ direktore bei šios įmonės gydytoja epidemiologe, J. Malukienė 2010 m. sausio-2015 m. kovo mėnesiais, kaip įtariama, skiepijo klientus, nors nuo 2000 m. neturėjo galiojančios licencijos užsiimti imunoprofilaktika ir atlikti skiepijimus. Skiepijimo paslaugos įmonėje buvo teikiamos galimai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimą, reikalavimus.

Be to, medikė kaltinama tuo, kad pažeisdama įstatymus, viršydama gydytojo epidemiologo įgaliojimus bei siekdama turtinės naudos, vietoj žadėtos vakcinos nuo žmogaus papilomos viruso bei vakcinos nuo erkinio encefalito klientus paskiepijo nenustatytos kilmės skysčiu.

"Vakarų ekspresas" 2015 m. kovą rašė, kad D. Bosas jos nepilnametę dukrą nuo gimdos kaklelio vėžio skiepijusios medikės elgesys pasirodė įtartinas - esą vakcinai skystį į švirkštą gydytoja traukė iš stiklinio buteliuko, nors vakciną gamintojai iškart pateikia specialiuose švirkštuose, taip pat klientei paprašius nepateikė vakcinos dėžutės.

Žinoma moteris tada teigė įtarianti, kad gydytoja dirba nesąžiningai, o tokiu būdu nukentėti galėjo ir daugiau žmonių, dėl to kreipėsi ir į Klaipėdos apygardos prokuratūrą, išdėsčiusi įtarimus "dėl galimai nusikalstamos veiklos ir sąmoningų neteisėtų veiksmų". Tuomet dienraščio žurnalistams gydytoja neigė visus verslininkės išsakytus priekaištus, tvirtindama, kad procedūros buvo atliktos tinkamai.

Nebepasitiki gydytojais

Duodama parodymus teisme 17-metė nukentėjusioji teigė, kad pasiskiepyti nuo žmogaus papilomo viruso ją paskatino tėtis, o mama D. Bosas internete ieškojo, kas Klaipėdoje teikia tokią paslaugą.

Paauglės teigimu, 2015 m. vasario mėnesį pirmo apsilankymo metu J. Malukienė, iš šaldytuvo išėmusi buteliuką, į švirkštą iš jo pritraukė skysčio ir sušvirkštė į ranką. Antrojo apsilankymo metu maždaug po mėnesio viskas vyko taip pat. Mergina sakė atsimenanti, kad medikė paėmusi buteliuką, jį kurį laiką pašildė rankose, tuomet pritraukė švirštą ir suleido. Kai D. Bosas po procedūros paprašė dėžutės, jos negavo, o J. Malukienė esą labai pasimetė, ėmė pasakoti nerišlias istorijas.

[CITATA]

D. Bosas dukra teisme tvirtino, kad po to ėmė dažnai sirgti peršalimo ligomis, o 2015 metų pabaigoje susirgo sunkia pūlinės anginos forma su komplikacijomis, buvo paguldyta į ligoninę, ilgai vartojo antibiotikus. Mergina sakė, kad kadangi nežino, kas jai buvo suleista, dėl itin nusilpusio organizmo ir nuolat atakuojančių ligų ji linkusi kaltinti injekcijas.

Paauglė sakė, kad po incidento su J. Malukiene niekur kitur nebemėgino pasiskiepyti nuo žmogaus papilomos viruso, nes nebepasitiki gydytojais.

"Man tai trauma, nemalonu, nebenoriu visai į gydytojus kreiptis. Keista, kaip medikai gali padaryti tokį akibrokštą. Dabar prisibijau eiti pas gydytojus, nebent mokyklai reikia pažymos arba būna kokia nors rimta liga. Kai mane skiepijo, buvau dar vaikas, tada dar nesupratau to įvykio svarbos, bet dabar tai suvokiu. Bandžiau apsisaugoti nuo ligos, o dabar nesu nuo jos apsaugota ir galiu ja ateityje susirgti", - aiškino nukentėjusioji paauglė

Teisme liudijo ir du savo vaikus nuo erkinio encefalito skiepijusi klaipėdietė Lina. Moteris sakė, kad 2015 m. vasarį internete rado informacijos apie J. Malukienės "Imunoprofilaktikos tarnybos" paslaugas ir, gavusi vaikų gydytojos siuntimą, nuvežė vaikus skiepyti. Moteris sakė pasirinkusi šią įstaigą, nes kaina buvo mažesnė nei kitur, tačiau iškilus į viešumą D. Bosas istorijai, ji mano, kad ir jos vaikai nebuvo paskiepyti tuo skiepu, už kurį mokėjo.

Dar viena liudytoja, kuri "Imunoprofilaktikos tarnyboje" buvo skiepyta nuo žmogaus papilomos viruso, byloje liudys lapkritį, nes šiuo metu gyvena užsienyje.

Teisme parodymus davė ir pas J. Malukienę dirbusios moterys - dvi slaugytojos ir slaugytojo padėjėja, dvi buhalterės. Buvusios darbuotojos teigė, kad "Imunoprofilaktikos tarnyba" sulaukdavo daug klientų, daugiausiai tai būdavo jūrininkai ir keliautojai.

Be licencijos

Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos Sveikatos priežiūros paslaugų kokybės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Šimkienė teisme sakė, kad gavus D. Bosas skundą, buvo atliktas "Imunoprofilaktikos tarnybos" patikrinimas, apklausta J. Malukienė.

V. Šimkienė nurodė, kad išsiaiškinta, jog tuo metu, kai buvo skiepyta D. Bosas dukra bei kiti asmenys, J. Malukienė negalėjo to daryti, nes neturėjo galiojančios licencijos. Pasak Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos atstovės, jeigu "Imunoprofilaktikos tarnyboje" būtų dirbęs specialistas, turintis licenciją, įstaiga būtų galėjusi leisti vakcinas.

V. Šimkienė atkreipė dėmesį į tai, kad vien gydytojo epidemiologo diplomas nesuteikė J. Malukienei teisės skiepyti žmones.

"Imunoprofilaktikos tarnyba" galėjo atlikti tokias paslaugas, kurios numatytos 1999 m. Lietuvos medicinos normoje. Turėdama 2 įdarbintus slaugos specialistus, galėjo teikti slaugos paslaugas pagal jų kompetenciją. J. Malukienė savo veiksmus pagrindė Lietuvos medicinos norma, skiepija ja remdamasi, tačiau ta norma neleidžia fiziniam asmeniui skiepyti pacientų. Kai kurios nuostatos lyg ir leidžia susidaryti tokį įspūdį, bet turi būti žiūrima į pacientą kompleksiškai - ar jis sveikas, ar jo sveikatos būklė leidžia atlikti skiepą, ar vakcina nesukels kokių nors žymių padarinių. Prieš skiepijant reikai įvertinti paciento būklę, o to gydytojas epidemiologas negali padaryti", - aiškino V. Šimkienė ir pridūrė, kad tai - šeimos gydytojo kompetencija.

Specialistės teigimu, J. Malukienės atvejis nėra unikalus - yra buvę atvejų, kai įvairios sveikatos paslaugos teikiamos ne tik be licencijų, bet ir ne tam skirtose vietose - viešbučiuose, optikos salonuose ir t. t.

J. Malukienė bei jos advokatas teigė, kad "Imunoprofilaktikos tarnyba" turėjo sutartį su medicinos centru, kuriame dirbo šeimos gydytojai ir esą ten buvo galima nusiųsti pacientus patikrinti jų sveikatą. Tačiau liudijusi centro vyriausioji gydytoja sakė, kad kol galiojo sutartis, nė vieno paciento pasitikrinti J. Malukienė neatsiuntė. Pati teisiama medikė tikino, kad sutarties galiojimo laikotarpiu medicinos centras į "Imunoprofilaktikos tarnybą" skiepytis siuntė nemažai vaikų.

Kitame teismo posėdyje bus toliau klausoma liudytojų parodymų.