Naftininkų ginčas: beveik viskas iš naujo

KN atstovai teigia, jog tokį neskundžiamą teismo sprendimą "vertina labai pozityviai".

Bylinėjimosi priešistorė

Teisminiai ginčai tarp naftininkų prasidėjo tada, kai naujoji KN vadovybė su dabartiniu energetikos ministru Roku Masiuliu priešaky nusprendė nutraukti sutartį su "Naftos grupe", nes ši esą buvo nuostolinga įmonei.

"Naftos grupė" prašė Vilniaus apygardos teismo priteisti 17 mln. litų nuostolių atlyginimo, grąžinti naftos produktų perteklių ir 2004 m. sutartį pripažinti nutraukta dėl KN kaltės. Pastaroji su tuo nesutiko - įmonė tvirtino, kad nuo 2005 m. sausio iki 2010-ųjų gegužės ji galėjo patirti 42,627 mln. litų nuostolių.

Visgi 2013-ųjų gegužę Vilniaus apygardos teismas pripažino, kad sutartis buvo nutraukta dėl "Klaipėdos naftos" kaltės, todėl įmonės priešieškinį "Naftos grupei" dėl 42,627 mln. litų nuostolių atlyginimo atmetė bei įpareigojo atlyginti "Naftos grupei" 9,745 mln. litų nuostolių bei 6 proc. metų palūkanų.

Bylai persikėlus į Apeliacinį teismą šis pernai birželį pripažino negaliojančia vieną sutarties dėl vakuuminio gazolio krovos nuostatą bei sumažino KN priteistą sumokėti sumą nuo 9,745 iki 2,988 mln. litų ir atmetė "Naftos grupės" reikalavimą priteisti jai verslo praradimo nuostolius.

Šią nutartį Aukščiausiajam Teismui apskundė abi besibylinėjančios pusės.

Sprendimas - neviešas

Visas bylinėjimosi procesas buvo neviešas, tad Aukščiausiojo Teismo atstovai vakar "Vakarų ekspresą" informavo tik apie tai, kad jo teisėjų kolegija galutiniu sprendimu paliko nepakeistas tik tas abiejų žemesnės instancijos teismų sprendimų dalis, kuriomis buvo atmesti "Naftos grupės" reikalavimai dėl 849 tūkst. litų nuostolių, neva patirtų KN vėluojant perkrauti krovinį.

"Kitas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 20 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 17 d. nutarties dalis panaikinti ir šią bylos dalį perduoti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo", - rašoma viešoje teismo nutarties dalyje.

"Šis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas iš esmės reiškia, kad teismas įvertino "Klaipėdos naftos" pateiktus argumentus, nes visa apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis dėl bemaž trijų milijonų litų sumos priteisimo iš bendrovės buvo panaikinta ir byla iš naujo perduota nagrinėti pirmos instancijos teismui. Bendrovė tokį teismo sprendimą vertina labai pozityviai", - vakar komentavo KN Komunikacijos skyriaus vadovė Indrė Milinienė.

Ji priminė, kad šiuo metu Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje "daugiau nei viena kompetentinga institucija, įskaitant Valstybės kontrolę, savo išvadomis yra patvirtinusios, jog dėl šios AB "Klaipėdos nafta" buvusios vadovybės ir UAB "Naftos grupė" sudarytos sutarties valstybei buvo padaryta daugiau kaip 70 mln. Lt žala". Dėl to AB "Klaipėdos nafta" yra pareiškusi civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje dėl visos šios 70 mln. Lt žalos atlyginimo.

"Jei AB "Klaipėdos nafta" būtų nenutraukusi sutarties su UAB "Naftos grupė" ir tęsusi jos vykdymą 2010-2013 metais, galimi bendrovės nuostoliai dėl to būtų papildomai išaugę dar 32,5 milijono litų", - teigė I. Milinienė.

Byla - didelės apimties

I. Milinienės minėtoje baudžiamojoje byloje įtarimai dėl sunkių finansinių nusikaltimų pareikšti šešiems asmenims. Bylą sudaro 45 tomai medžiagos.

Pareigūnai tvirtina nustatę, kad 2005-2010 metais vienintelis "Naftos grupės" akcininkas Artūras Urbutis, pasinaudodamas uošvio Andrejaus Vaičiulio, kuris buvo Šiaulių banko regiono valdytojas, ryšiais su tuometiniu KN generaliniu direktoriumi Jurgiu Aušra, sudarė valstybei nuostolingą sutartį.

Pagal šią sutartį, "Naftos grupė" (NG) įgijo išskirtines sąlygas perkrauti tam tikrus naftos produktus per KN terminalą. Esą tik vienintelei NG buvo sudarytos sąlygos padidintomis kainomis tiekti naftos produktus, nors tuo metu kiti tiekėjai galėjo tą pačią paslaugą suteikti daug palankesnėmis kainomis.

Anot Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, pasirašius nuostolingą sutartį galimas KN terminalo pelnas faktiškai atiteko NG. Šia sutartimi KN įsipareigojo NG rezervuoti krovos pajėgumus nenumatant jokių piniginių ar kitokių sankcijų, jei NG nepateiks rezervuoto naftos produktų kiekio.

Pareigūnų teigimu, A. Urbučiui ir A. Vaičiuliui padarius įtaką J. Aušrai, buvo nepagrįstai apmokėtos per 2 mln. litų NG geležinkelio vagonų prastovos.

Įtariama, kad nusikalstamu būdu NG gautą daugiau nei 18 mln. litų viršpelnį A. Urbutis pasisavino, kai suburta organizuota grupė panaudojo suklastotus savo pačių valdomų lengvatinės prekybos įmonių, registruotų JAV ir Šveicarijoje, dokumentus. Imituojant verslo santykius su lengvatinės prekybos įmonėmis buvo išvengta sumokėti beveik 8 mln. litų pelno mokesčio. Tyrimo metu surinkti duomenys esą leidžia pagrįstai įtarti, kad A. Urbutis su bendrininkais pasisavintas lėšas legalizavo panaudodami lengvatinės prekybos įmones, kad jos fiktyviai investavo ir skolino Lietuvoje.

Įtariamiesiems, be KN, civilinį ieškinį, siekiantį beveik 8 mln. litų, yra pareiškusi ir Mokesčių inspekcija.

Bendradarbiaujant ir su Latvijos bei Šveicarijos teisėsaugos institucijomis ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai tvirtina suradę ir areštavę įtariamųjų turto už 31,5 mln. litų.

Be A. Urbučio, J. Aušros bei A. Vaičiulio, įtarimai dar yra pareikšti A. Urbučio broliui Antanui Urbučiui, vadovavusiam NG, buvusiam KN komercijos direktoriui Ričardui Milvydui (pasitraukusiam iš pareigų po to, kai KN pradėjo vadovauti R. Masiulis) bei NG Bendrųjų reikalų ir tiekimo skyriaus vadovei Svetlanai Popovai.

Tarp pareikštų kaltinimų - piktnaudžiavimas tarnyba, didelės vertės turto iššvaistymas ir pasisavinimas, sukčiavimas, nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimas, vadovavimas juridiniam asmeniui, naudojamam nusikalstamai veikai nuslėpti, dokumentų klastojimas, apgaulingas apskaitos tvarkymas. Įtarimai pareikšti ir dviem juridiniams asmenims dėl didelės vertės turto iššvaistymo, sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo tarnyba ir nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimo.