Naftininkų byloje - ir kompiuterininkų liudijimai

Teismas toliau bandė išnarplioti buvusių valstybinės AB "Klaipėdos nafta" vadovų, su ja dirbusios "Naftos grupės" savininkų ir darbuotojų bei vieno eksbankininko galimai suregztą stambaus masto pinigų pasisavinimo schemą.

Su "šveicarais" nebendravo

Apklausiamas statybų bendrovės "Kleta" vadovas Arūnas Kuraitis tvirtino, jog su Artūru Urbučiu jam susidurti teko dar 2008 metais, kai dėl ekonominės krizės bankai nustojo bendradarbiauti ir reikėjo investuoti į naujai dygstantį verslo centrą Naujojoje Uosto gatvėje.

"Artūro Urbučio tarpininkavimo dėka pavyko rasti "Artelaną" (turima omeny "Artelana AG", Šveicarijoje įsteigta bendrovė, per kurią, įtariama, buvo legalizuojamos neteisėtai įgytos lėšos. - Autor. past.), kuri investavo į mums priklausantį pastatą ir sėkmingai jį užbaigėme", - tvirtino liudytojas ir aiškino, kad verslo centras turėjo priklausyti naujai įsteigtai bendrovei, kurios akcijos abiem pusėms būtų buvusios padalytos pusiau.

A. Kuraitis tvirtina pasitikėjęs "Naftos grupės" akcininku A. Urbučiu, kadangi tuomet įmonė buvo viena didesnių Lietuvoje, tačiau nepaaiškino, ar ir kaip tikrino Šveicarijoje registruotos bendrovės patikimumą.

Jis aiškino, jog su šveicarais bendraudavo ir derėjosi per teisininkus, jokio kontakto su jais neturėjo, kadangi finansinius reikalus dėl banko sustabdytos paskolos reikėjo tvarkyti labai greitai. A. Urbutis iš šio sandorio bent iš "Kletos" pusės jokios finansinės naudos neturėjęs ir už tarpininkavimą jam mokama nebuvę.

Statybų bendrovės "Aldasta" vadovas Algimantas Daugėla tvirtino, jog su A. Urbučiu netiesiogiai bendradarbiauti teko pardavinėjant 2,9 mln. eurų dydžio kreditorinį įsiskolinimą. Tokiu būdu atgauti užsakovo nesumokėtus pinigus pasiūlė įmonės samdomas teisininkas. A. Daugėla neslėpė, jog derybos netiesiogiai buvo vykdomos su A. Urbučiu, bet tiesiogiai šiais klausimais jam bendrauti netekę.

Nors kreditorinį įsiskolinimą pirko "Artelana AG", A. Daugėla nebendravo su šveicarų įmonės atstovais, o visus reikalus tvarkė ir dokumentus ruošė advokatas, kuris ir atskleidė, jog istorijoje kyšo A. Urbučio ausys.

Trindavo informaciją

Teismo posėdžiuose savo parodymus davė ir "Naftos grupę" aptarnavusios informacinių technologijų bendrovės atstovas. Jis atskleidė, jog "Naftos grupės" darbuotojai specialistų ne kartą prašė iš kompiuterių ištrinti informaciją.

"Tai rekomenduojama daryti, kai keičiami kompiuteriai ar jo naudotojai. Ypač, jei kompiuteriai perduodami kitai bendrovei. Manęs paprašė pašalinti, aš pašalinau. "Naftos grupė" buvo vienas iš klientų, tą patį darydavome ir kitose įmonėse", - sakė IT specialistas.

Jis tvirtino, jog iš bendrovės kompiuterių nebuvo prašoma ištrinti jokios konkrečios informacijos, o pašalinti visą vartotojo informaciją. Tokią paslaugą specialistai paprašyti dažniausiai atlikdavo tą pačią dieną.

Parodymus teismui pateikė ir buvęs "Klaipėdos naftos" komercijos direktorius Sigitas Zakalskis. 2010 metais bendrovėje pradėjus dirbti specialistui buvo atliktas teisinis sutarčių auditas. Paaiškėjo, kad išoriniai teisininkai kai kurias sutartis įvertino kaip nenaudingas "Klaipėdos naftai". Pavyzdžiui, "Naftos grupei" buvo suteikta išimtinė teisė krauti vakuuminį gazolį, o taikyti mokesčių tarifai buvo itin žemi.

"Buvo priimtas sprendimas nutraukti tas sutartis. Patyrinėjus rinką paaiškėjo, kad "Klaipėdos nafta" galėjo prašyti net 40 procentų didesnio tarifo, kas ir buvo padaryta. Tuomet per metus buvo uždirbama 10 milijonų litų daugiau", - sakė S. Zakalskis.

Pasirodo, kad tai ne vienintelės nuolaidos "Naftos grupei" - šie neprivalėjo atlyginti nuostolių, jei, tarkime, buvo nesilaikoma įsipareigojimų ir neperkraunamas visas įsipareigotas kiekis produkcijos.