Naftininkai toliau klausosi kaltinimų lavinos

Vakarykščio posėdžio metu prokurorė toliau skaitė sutrumpintus kaltinimus, kurie užima 50 lapų.

"Vakarų ekspresas" jau ne kartą rašė, kad teisėsauga įtaria, jog išskirtines verslo sąlygas "Klaipėdos naftos" (KN) terminale neteisėtai susikūrusios "Naftos grupės" savininkai ir vadovai gaudavo "milžiniškus viršpelnius" ir per pačių valdomas lengvatinio apmokestinimo (angl. offshore) kompanijas klastodami dokumentus juos pasisavindavo su bendrininkais imituodami investicijas bei paskolas Lietuvoje. Taip esą buvo išvengta daugiau kaip 2 mln. eurų pelno mokesčio.

Kaltinimai byloje yra pareikšti 1970 m. gimusiam, Klaipėdoje gyvenamąją vietą deklaravusiam "Naftos grupės" generaliniam direktoriui Antanui Urbučiui, Klaipėdos rajone gyvenančiam 1972 m. gimusiam jo broliui, dabar dirbančiam "Naftos grupės" konsultantu Arturui Urbučiui, "Naftos grupės" bendrųjų reikalų ir tiekimo skyriaus direktorei klaipėdietei Svetlanai Popovai. Atsakomybė gresia ir pačiai "Naftos grupei" bei bendrovei "Artilona". Kitą kaltinamųjų grupę sudaro buvęs KN generalinis direktorius Jurgis Aušra ir buvęs komercijos direktorius Ričardas Milvydas bei buvęs Šiaulių banko regiono valdytojas Andrejus Vaičiulis, kuris yra Arturo Urbučio uošvis.

Anot vakar pagarsintų kaltinimų, pinigai iš "Naftos grupės" buvo pervedinėjami ir į Šveicarijoje, Ciuriche, buvusią sąskaitą. Dalis jų vėliau esą sugrįždavo ir į asmeninę kreditinę kortelę "Visa gold", priklausiusią Arturui Urbučiui ir jo žmonai Ilonai Urbutienei. Pinigai buvo vedami ir į kitas asmenines jų sąskaitas. Už dalį gautų lėšų Ilona Urbutienė esą įsigijo sklypų Karklėje. Dalis pinigų, anot tyrėjų, būdavo ir išgryninama. Legalizuojant pinigus esą buvo įsigyta ir daugiau nei 2 mln. litų reikalavimo teisė iš UAB "Pamario namas".

Kitas pinigų legalizavimo būdas esą buvo mokėjimai UAB "Kleta" už pastatus Naujojoje Uosto g. 9 ir 11. Pastarosios bendrovės vadovą Arūną Kuraitį kaip liudininką planuota apklausti penktadienį vyksiančio posėdžio metu, tačiau jis iš anksto pranešė negalėsiąs atvykti.

2005-2011 m. veikusia organizuota grupe vadinami Urbučiai ir S. Popova kaltinami daugiau kaip 5 mln. eurų pasisavinimu iš įmonės. Taip pat jie kaltinami tuo, jog padėjo įmonei išvengti per 7,94 mln. litų pelno mokesčio.

Anksčiau pareigūnai buvo skelbę, kad šis baudžiamąja byla virtęs ikiteisminis tyrimas buvo atliktas bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos valstybės kontrole, Latvijos Respublikos bei Šveicarijos Konfederacijos teisėsaugos institucijomis.

Informacija

Baudžiamojoje byloje "Klaipėdos nafta" (KN) prašo solidariai iš visų kaltinamųjų priteisti 20,883 mln. eurų nuostolių. Juos įmonė esą patyrė dėl to, kad "Naftos grupei" buvo sudaryta išskirtinė vakuuminio gazolio perkrovimo teisė ir neteisėtas fiksuotas perkrovimo tarifas. Kitą nuostolių dalį sudaro neva neteisėtai rezervuoti ir neišnaudoti mazuto bei vakuuminio gazolio perkrovimo pajėgumai. Nuostolių esą patirta ir dėl to, kad KN atsisakė reikalavimo sumokėti už cisternų prastovas.
Dar yra ir civilinė byla, kurioje "Naftos grupė" siekia iš KN prisiteisti milijonais litų įvertintą neva patirtą žalą. Šių metų gegužę Lietuvos Aukščiausiasis Teismas įpareigojo Vilniaus apygardos teismą iš naujo nagrinėti bendrovės šį ieškinį. Šie teisminiai ginčai tarp naftininkų prasidėjo tada, kai naujoji KN vadovybė su dabartiniu energetikos ministru Roku Masiuliu priešaky nusprendė nutraukti sutartį su "Naftos grupe", nes ši esą buvo nuostolinga įmonei. "Naftos grupė" prašė Vilniaus apygardos teismo priteisti 17 mln. litų nuostolių atlyginimo, grąžinti naftos produktų perteklių ir 2004 m. sutartį pripažinti nutraukta dėl KN kaltės. 2013-ųjų gegužę Vilniaus apygardos teismas pripažino, kad sutartis buvo nutraukta dėl KN kaltės bei įpareigojo atlyginti "Naftos grupei" 9,745 mln. litų nuostolių bei 6 proc. metų palūkanų. Bylai persikėlus į Apeliacinį teismą šis pernai birželį pripažino negaliojančia vieną sutarties dėl vakuuminio gazolio krovos nuostatą bei sumažino KN priteistą sumokėti sumą nuo 9,745 iki 2,988 mln. litų ir atmetė "Naftos grupės" reikalavimą priteisti jai verslo praradimo nuostolius. Šią nutartį Aukščiausiajam Teismui apskundė abi besibylinėjančios pusės. Visas bylinėjimosi procesas buvo neviešas, tad Aukščiausiojo Teismo atstovai buvo informavę tik apie tai, kad jo teisėjų kolegija galutiniu sprendimu paliko nepakeistas tas abiejų žemesnės instancijos teismų sprendimų dalis, kuriomis buvo atmesti "Naftos grupės" reikalavimai dėl 849 tūkst. litų nuostolių, neva patirtų KN vėluojant perkrauti krovinį.